Aš tai dar neturiu bilietų, bet kelis esu nusižiūrėjęs:

Tai va Nimfomanę af kors :D

Omaras, įdomu, visgi nominuotas oskarui buvo kaip geriausias tarptautinis filmas.

Filomena, Pilkas Miestas, Vilko vaikai, Didysis Meistras, Dreifavimas ir Lošėjas, nors į šitą Saboliaus filmą, jau bilietų beveik nebėra.

Na, Nimfomanę atsisiųsiu kada, manau, įdomu, ką vėl Lars'as sugudravo ten katarsiško..

 

O šiaip žadu į:

 

1. Koks tėvas, toks ir sūnus https://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1391709722

2. Kongresas https://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1390477188

3. Dėžutės pietums https://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1392297536

4. Nematomas gyvenimas https://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1390478919

5. Raudonoji armija https://www.kinopavasaris.lt/filmas?id=1389213362

 

Ir į "Medėjas" turbūt.

Na, na, pasakokit, į kokį filmą ar net kelis planuojat eiti?:)

Šiemet jų kaip niekad daug, pasirinkimo visokiems žmonėms, įvairiems skoniams.

 

How about Nimfomanę?:D

Tas dvi savaites, kai karaliauja KP - komercija, slepiasi ir apie ją visai pamirštama buna, užtat visas kino teatras būna gyvas ir smagus savo dvasia ir susirinkusiais žmonėmis :)

Na, Kino Pavasariu aš visad labai susidomėjusi. Tik šįkart užpuolė kiti darbeliai/reikalai, tad daug norimų ir liko neperžiūrėti.

Šįkart man nepatiko tai, jog Skalvijoje ir Pasakoje visai nedaug filmų rodė... Nes Forum Cinemas man, kažikodė, asocijuojasi su komercija ir Holivudu... Skalvija jau turi savo autentišką aurą, tad tikrai daugiau filmų buvo galima rodyti tenais.

Be minėtų, 50/50 dar mačiau - neblogas, porą vietų netgi šypseną išspaudė.

Untachable - Oo taip, rodos, šis patiko visiems. Geras, smagus, daug juokingų vietų, ypatingai tos [spoiler] apie "muziką iš reklamų" ir "nuskutus barzdą kaip Hitleriui". O garso takelis - labailabai. Porą dienų paskui klausiausi...

Perfect Sense, Shame, Another Year ir The Swell Season dar bus pažiūrėti.

Čia tiek mažai, nes pareigos šiemet kiek atsakingesnės buvo :)Kaip tau festivalis, kas patiko, kas ne, ką rekomenduotum draugui? :) 

Čia tiek daug, nes savanoriavai?

//

Bet kuriuo atveju išsirinkai beveik visus, kuriuos ir aš buvau numačiusi.

Even The Rain ir Another Earth man išties patiko, visiškai skirtingus jausmus sukėlę.

Once herojai mane irgi domina, reikės kitus užsižymėti watchliste taipogi.

 

Žadėjau, tad reikia  ištesėti, taigi jau sakyčiau savu stilium ir dėstysiu trumpai, nes ilgai nesigauna :)

 

Pradėsiu nuo filmų matytų iki KP, bet atsidūrusių KP programoje:

 

 

Another Year - man asmeniškai labai patikęs filmas, jaukus ir tikras (o tokie man ir patinka). Personažai išplėtoti ir norom nenorom susitapatini su kuo nors, arba suvoki, jog reikia kažką keisti, kad netaptum kaip Mari. :)

 

Another Earth - lėtas filmas, bet įtraukė, toks keistas fantastinis pereinantis į dramą, patiko mintis, kad reiktų nepamiršti patyrinėti savęs, nors dažniausiai žmogus mėgsta tyrinėti viską kas aplink.

 

 

50/50 - lengvas filmas apie vėžį. Nežinau ką pridurti, kažkaip labiau ne, nei taip.

 

We Need to Talk about Kevin - filmas, kurio pagrindiniai herojai vaikai kiek išgąsdino, ar vertas visų tų aplodismentų, kurių susilaukė iš kritikų? nežinau, žinau tik tiek, kad filmas manęs ramybėj nepaliko kokį mėnesį - vis prisimindavau, vis pamąstydavau.

 

 

Na, o dabar apie tai ką regėjau festivalio metu:

 

 

The Swell Season - graži, dokumentinė istorije, apie Once pagrindinius herojus, kažkaip labai jaukiai sudelioti kadrai, kuriuose užfiksuoti jausmai išreikšti kartais vien žvilgsniu pasakančiu daugiau nei žodžiai. Gražu ir pamatyti verta visiems, kas matė Once ir ne tik.

 

 

Martha Marcy May Marlene - kažkaip labai nustebino tas faktas, jog tai Amerikos filmas (na taip taip nepriklausomas, bet vis tiek) labai daug stambių kadrų, keista istorija apie sekta ir bandymą iš jos ištrūkti lyg ir sudomino, bet pabaiga kažkaip suerzino savo neaiškumu.

 

 

Cafe de Flore - neįtikino. Istorija neįtikino ir viskas.

 

 

Chicken with Plums - būtų buvęs didesnis efektas, jei bučiau mačius mažiau filmų :) graži istorija ir tiek.

 

 

Untouchable - filmas, kuris iš tiesų nėra naujas, bet yra puikiai padarytas, todėl daug kam artimas ir puikiai suprantama, kodėl žmonėms jis taip patiko, kad kai kurie ėjo po kelis kartus. Aš pati kvatojau susirietus. Paprasta, bet gerai padaryta istorija su simpatiškais herojais, lengvu humoru ir puikiu garso takeliu. O jei dar kas ir susimąsto po filmo, tai tik pliusas.

 

 

Visible World - filmas, kurio metu geranoriškai trukdžiau kolegoms iš kairės ir iš dešinės ir po kurio sakiau "buvo taaaaaaaaaaip blogai". Na bent jau mano akims, jei matau daug loginių klaidų, kurios mane filmo metu nervina, o istorija ir aktoriai nesugeba manęs į filmą įtraukti taip, kad jas atleisčiau ar pamirščiau - filmas man nepatiks. Taip su šiuo ir nutiko.

 

 

Perfect Sense - Mano festivalio filmas. Kažkaip palietė ir sukrėtė ir išėjus iš salės tesinorėjo vieno - kad kas apkabintų. Labai rekomenduoju.

 

 

A Trip - Paprastas filmas, su puikiai puikia daina, kuri skambėjo ilgai ir daugybę kartų prieš per, ir po filmo.

Filmas irgi susižiūrėjo gerai.

 

Shame - nesuprantu aš tų liaupsių. Gal todėl, jog aš ne vyras, kuriam 35+, gal todėl, kad tiesiog buvo per lėtas ir moralas pasirodė kažkoks dirbtinis?

 

Sidewalls - lengvas, atsipalaidavimui ir akivaizdžiom tiesom skirtas filmas, puikiai susižiūrėjo, smagūs pagrindiniai herojai ir su jų baimėmis lengva susitapatinti.

 

Silver Tounges - matyt per daug tikėjaus, mintis įdomi, išpildymas irgi. Melai - žiaurūs, bet žmonės meluoja, o kai kam tai tieisog pramoga.

 

Even the Rain - gražus filmas, su 3 pagrindinėmis istorijomis, gražiai sujungtomis į vieną (tik pabaiga vos vos nuvylė savo sąlyginiu skubotumu). Gražūs vaizdai, žmonės ir teisingas moralas.

 

Happy People: A  year in a Taiga - Jei ne užkadrinis balsas, kuris kartais sakydavo per ne lyg akivaizdžius dalykus (ir jis dabar paima kirvį ir pan.) butų buvęs idealus, o dabar tiesiog nebloga dokumentika apie žmones, kurie gyvena Taigoje, turi savas taisykles, civilizacija jiems per daug netrukdo.

 

O viskas kas susiję su LT programa tiek trumpo tiek ilgo metro vertinti atsisakau, grynai dėl subjektyvaus požiūrio, nenoro ko nors įžeisti ir šiaip su LT filmu vertinimu yra sudėtinga, tad šįkart nusiplausiu :)

 

Ir visgi pasirodo šį bei tą mačiau festivalio metu :D

 

P.S. nepamiršom mes jūsų, ten nesusipratimas įsivėlęs buvo, nes mes apie jus nežinojom tiesiog :)

 

Kad mus pradžioje kažkaip... pamiršo.:)) Ne, jei rimtai, erdvės saviraiškai ir veiklos užteko, ir tai dėl laiko tik puse kojos viskas.

 

Kaip tau tie žiūroviškieji? Įdomi nuomonė, gal tau atrodo visai kitaip, nei man.

 

Mačiau Gėdą, Keviną, Cafe ir Neliečiamuosius. Tai... Kaip čia pasakius. Kodėl ėjo į pirmuosius du bent jau aišku, filmai nėra blogi, nors Kevino tema — labai ne mano, visai aš nenoriu galvoti, kodėl jis (sūnus) toks (sakyčiau, kad tai, kokią išvadą perša pati režisierė, yra gana paviršutiniška, bet, atsižvelgiant į nuomonių gausą, gal interpretacijų tikrai daugiau ir čia tik aš viską supratau vienaprasmiškai), tai galvoje ir liko tik kryžius pomidorų fone. Gėda — stilingas, bet primityvokas, tikėjausi gerokai daugiau. O va Neliečiamųjų ir Cafe fenomeno niekaip nepajėgiau suprasti. Ypač Cafe. Pasirodė tiesiog prastas filmas.

Na va :) Dilgele galėjai ir kitų savanoriškų veiklų paragauti :)) O aš šiemet negausiai ir daugiausiai tai, kas surinko didžiąsias auditorijas :)Parašysiu apie visus bent po tris sakinius, bet ne šiandien, nes tik ryt baigsis darbai darbeliai. :)

Tambien la lluvia (Jie parduoda net lietų) - vienintelis, kurį mačiau šių metų kino pavasaryje. Paliko labai gerą įspūdį. Įdomiai sujungtos tris istorijos. Vandens karas, socialinės problemos visuomenėje. Vaidyba

Verta buvo pamatyti :)

 

Ne, niekas niekuo nesiskundė, tiesiog pagalvojau vienu momentu, jog labai gali būti, kad tu. Prasilenkinėjom.:)

Tik kad aš teoriškai akreditaciją turėjau, praktiškai — jokiuose tiesioginiuose rengimosi-ruošimosi-etc. darbuose nedalyvavau, tai ir po visus bendrus susipažindinimus nesimaliau.

 

O ką pažiūrėti spėjai? Ir įspūdį kas paliko?:)

 

Dilgele, prigavai, dirbau... labai blogai buvo? ar jau skundės kas? :) Reklamos šiemet iš ties daugoka, bet natūralu, kuo daugiau atvežama ir parodoma, tuo daugiau rezursų tam reikia. Tiesa, šiemet filmų mačiau palyginus labai mažai, ir kaip tyčia nei vieno iš tavo paminėtųjų...net baisu D:

Pažiūrėjau kažką apie 20 turbūt. Tik kažkokias įžvalgas į eterį jau tingiu, žodžių trūkumas, tad buitinis komentaras.:)

Su kolegom ir dėstytojais kalbėjom, kad šitos dvi savaitės ir išvargino, ir iš vėžių išmušė. Gal per daug visko.Keli žiūrėti filmai — tiesiog prasto kino pavyzdžiai, tušti, ar, dar blogiau — tuščiai manieringi. Dalis — tvarkingi, pažiūrėjau ir pamiršau, gal paprasčiausiai ne man ir ne mano.

 

Išskirčiau (kaip tikrai vertus pamatyti) Holland „Tamsoje“, Zglinskio „Dąsą“ ir Kostomarovo su Rastrogujevu „Aš tave myliu“. Šitie turbūt būtų mano šių metų top-3.

Zviagintsevo „Jelena“ gal irgi kažkaip į tai įsipaišytų, bet buvau mačiusi gerokai anksčiau, tad palieku šone. Dar Kossakovskio „Tegyvuoja antipodai!“, nors šis pakankamai „blizgantis“, palyginus su jo kitais darbais. Miloš „Klipas“ vertas paminėjimo, Sorino „Katinas dingo“ buvo netikėtai pradžiuginęs atradimas, ir Sitaru „Geri ketinimai“, bet man tiesiog patinka rumunai su savo pilka kasdienybe, kurią pamatę lietuviai šniūrais eina iš salės.

Labai nepatiko tas faktas, kad summa summarum buvau priversta pažiūrėti apytiksliai 3 valandas reklamos. Visada taip būdavo? Ir kai kurie akredituotieji, nesuprantantys, kad pavalgyti ir pasikalbėti su kolega galima ir už kino salės durų. Apie eilinius žiūrovus, į sales plaukiančius su kolom ir spragėsiais, jau tyliu. Nefestivališka.

 

Dingussi, nedirbai netyčia su savanoriais šiemet?

 

O kas ką žiūrėjote šiemet? Kas patiko? Kas ne? Smalsu gi :) Aš savo įspūdžius irgi ketinu užrašyti :)

Aha, įspūdžiai truputį „apsigulėjo“, prasimaišė ir nusistovėjo. Sumoje buvo dvidešimt vienas, bet... tingiu kažką labai rašyti. Dėl keletos bilietų pirkimo gailiuosi, o daugiau.. Na, pasitaikė visokių, kaip visada.

Tiek to, sakysiu, kad geriausia, ką pamačiau — Mano laimė. Sunku aprašyti, kuo jis stiprus. Viskuo. Toks grynas grynas ir, galbūt, skausmingas. Istorija iš jo veikėjų tiesiog „išlpėšiama“. Aš iš tiesų nemėgstu neigiamų dozių (o gal tokių kiekių) iš kino, tad reikėjo laiko su juo susidoroti.
Daug daug simpatijų lenkų Erratum. Galbūt savo padaro ir mano kartais įsijungiantis sentimentalumas. Visada artimos temos apie bandymą sudėlioti viską į vietas. Savyje, sau, aplink save.
Dar Aurora. Kadaite matytas „Pono Lazaresku mirtis“, tiesa, patiko labiau, ir nemačius jo Auroros žiūrėti nerekomenduojama. Kažkas salėje už nugaros pakomentavo „tuoj nusišausiu“, tai toks noras nekilo, nors tos trys valandos tikrai nebuvo greičiausiai praėjusios. Bet buitis būtent tokia ir yra. Filmas apie kampus, iš kurių viską matome. Ir nesusikalbėjimą.

Koks Enter the void nėra blogas filmas, bet... Jo buvo tiesiog per daug. O gal tik man režisieriaus sprendimai vietomis pasirodė tušti?
Apie dievus ir žmones nuomonė gana dviprasmiška, kol kas nežinau, kaip vertinti — per sunku atskirti nuo individualios nuomonės apie religiją(-as). Žodžiu — neįveikiau to klausimo, kurį man asmeniškai filmas iškėlė.
Neišsilavinę nusikaltėliai, Žvėrių karalystė paliko gerą įspūdį, dar bulgarų Pastogė pasirodė vykęs ir aktualus.

Iš lietuviškų. Su dokumentika man sunkiai. Barzakh pažiūrėjau ir tiek. Veikiausiai aktualus. Na, bet kokiu atveju — valio režisieriui (visgi antropologas, tad ir filmas visų pirma — kaip antrp. studija), nekuriems iš lietuviškų filmų programos turėtų būti labai gėda.

O Knygnešys — baisus baisus filmas. Kodėl aš nepalaukiau, kol galėsiu jį parsisiųsti? Tragikomiškas klišių rinkinys, sunku net įsivaizduoti, kad dar ir taip įmanoma. Gerai, kad bent neilgas. Tiesa, pradinukų ugdymui visai tiktų.


A vat tokie... Nežinau. Tam kartui galbūt būčiau sakiusi, kad nieko, dabar jau sunkiai besuvedu galus, kas ten prie ko, ir apie ką, ir iš vis.: ) Tikėjausi daugiau, pvz. kokius „Adomo obuolius“ kaipo komediją(?) kartais vis dar „prasuki“ galvoje, tai čia ne iš tų serijos. Nors doctor doctor privedė iki ašarų, tą pamenu.


1) Šį irgi užskaitau, kai „įsivažiavo“ nuo vidurio.
2) Karlosą bijojau eiti būtent dėl jo trukmės ir seansų laiko, kada filmas rodomas („nulūžimo“ galimybė sunkios darbo&co savaitės bėgyje pakankamai reali net ir prisisiurbus kavos), bet, pasirodo, nerimauti nebuvo verta. Iš ties tos valandos labai tvarkingai (žiovauti nebuvo kada) išsižiūrėjo.
3) Galvojau — man vienai taip. Kad žiūroviškas jis ir be oficialiai pelnyto titulo — sunku nuneigti. Bet asmeniškai neužkabino, nors tu ką. Ir tie siužeto „vingiai“ vietomis tokie... Nors gal čia ir nėra trūkumas.
4) Jis buvo kopija.: )

kad pradėjau tai ir pabaigsiu

Sound of Noise - geros nuotaikos užtaisas, kažkas suteikė tam vakarui energijui. Smagi ne itin rimta istorija apie būgninkus ar tieisog muzikantus mėgstančius eksperimentuoti ir norinčius išvaduoti miestą nuo prastos muzikos. Smagūs eksperimentai, kuriuos net labai verta pamatyti.

Čeburekų pardavėjai - jei nors kartą valgėt čeburekus Palangos paplūdimy - pasižiūrėkit.

Tėvas - pasirodė neišnaudota gera tema. Nes taip personažo ir nesupratau/nepažinau.

The Solitude of Prime Numbers - meilės istorija be meilės. Įdomi pasakojimo struktūra, keistos asmenybės. Muzika irgi atliko savo vaidmenį. Favorit scena, kai ji lekia, rengiasi, griūva - grojant Bette Davis Eyes.

Nothing's All Bad - asmeniškai, aš jaučiuos perdozavusi tokios tematikos filmų, tad man žiūrėjosi sunkiai. Bet pabaiga visiems praskaidrina nuotaika, aš ne išimtis.

The Colours of the Mountain - rimta tema vaikų akimis. Taip ir norisi, jog jiems būtų leidžiama gyventi ramiai ir džiaugtis vaikyste, o ne, kad bijotų ne ten nuskriejusį futbolo kamuolį pasiimti, nes dar užmins ant kokios minos. Filmas patiko. Vaikai žavūs. Problemos sunkios.

Carlos - 5,5h trukmės seansas, kaip ir iššūkis, bet kai filmai lengvai žiūrisi - tai jos prabėga nejučia. Nors man būtų pilnai užtekę ir pusantros dalies. Šiaip labai jau lengvas pasirodė tas teroristo gyvenimas 70-aisias. O gal tik man toks įspūdis liko? Anyway filmą pamatyti verta. Ypač jei žinot, kas per veikėjas yra Karlosas.

Mammuth - pradžia man patiko: išėjimas į pensiją, nežinojimas kur pasidėti, o paskui kažkaip kuo tolyn - tuo keistyn. (Gal visgi tas miego trūkumas mane paveikė ir kažką pražioplinau?)

Copacabana - istorija apie moterį, kuri nenori suaugti ir apie dukrą, kuriai toks mamos elgesys jau įkyrėjo. Pagrindinė aktorė žinoma nuostabi. Istorija manau pravestų pamatyti visoms dukroms ir mamoms, kurios kartais nesusikalba. Mielas filmas.

Incendies - žiūroviškiausias šių metų KP filmas. Ir ne veltui - žmonės išeina kaip kūjų smūgį gavę ir puolą 10 rašyt. Iš tikrųjų intriga galinga - atskleisti ką nors daugiau nebūtų teisinga nemačiusių atžvilgiu. Bet... šis filmas vienkartinis - ir jei mįslę įkerti anksčiau laiko - tai prarandi ir to vieno karto malonumą.

Šaligatvis - ištrauka iš būsimo filmo. Labai sužavėjo pagrindiniai veikėjai. Ir lauksiu pilno rezultato.

Children of Green Dragon - paprastas, linksmas, atpalaiduojantis - žodžiu malonus filmas, maloniam vakarui. Labai patiko pagrindinių veikėjų pasirinkta susišnekėjimo priemonė - knygutė "Ką žmonės dirba visa dieną" (tokia ir aš turiu namie! ). Ir tas sandelys su milijonų daiktų... ech buvo gražu ir gerą.

Certified Copy - atvirai pasakius neįsikirtau, tai kopija jie ar 15 metų pragyvenusi sutuoktinių pora. Šiaip ar taip jei nepatinka ilgi dialogai apie nieką ir apie viską tai šis filmas ne jums, o jei jums smagu klausytis italų, anglų ir prancūzų kalbos - šis filmas jums kalbės jie daug. Man jis toks per viduriuką, nei taip nei ne.

For 80 Days - labai mielai susižiūrėjo šis filmas apie nestandartinius jausmus jau brandžiame amžiuje. Patiko išbaigti charakteriai, ir tai jog lengva buvo įsijausti į jų kailį, suprasti jų veiksmų logiką. Rekomenduoju.

Festivalis ir vėl buvo pilnas įvairių įvairiausių filmų - kiekvieno skoniui. Mane labai šiemet džiugino lietuviški filmai, keista kažkaip nesusidūriau su užsienio dokumentika. Šiaip ar taip nuomonę ar komentarus išdėsčiau ir kaip visad lauksiu kitų metų.

Kad neatrodytų jog KP atžvilgiu esu negatyvus, pateikiu geriausių jau žiūrėtų filmų sąrašą, iš 13-os išvardinu tik tuos, kuriuos daugiau-mažiau rekomenduoju pamatyti:
1. Enter the Void 10/10, absoliučiai geriausias, įspūdingas, svaigus, pritrenkiantis
2. Moteris sulaužyta nosimi 10/10, (Serbija) geriausias iš 3 matytų konkursinės programos filmų
3. Namas 10/10, (Slovakija) taip pat iš konkursinės programos, labai nuoširdus, verčiąs susimąstyti...
4. Maitvanagiai 9/10, (Argentina) geriausias iš P.Amerikos filmų, įtemptas siužetas, smagiai žiūrisi
5. Post Mortem 8/10, (Čilė) gan slegiantis, bet tai atperka meniškai išsakyta skaudi tiesa apie pinočeto chuntos nusikaltimus
6. 127 Hours 8/10, 1asis matytas KP filmas, pirmas įspūdis buvo pusėtinas - pernelyg vienos dimensijos, bet sulig kiekv kitu filmu jo reitingas kilo...
7. Kambarys Romoje 7/10, kai kas jį be gailesčio sukritikavo, išties, gana statiškas, bet aš tiesiog mėgstu režisierių (J.Medemą, jo "Chaotiškoji Ana" prieš 2m buvo man geriausias KP filmas), suprantu ir sutinku su tuo ką jis norėjo išreikšti šiuo filmu. Taip pat sutinku, šis filmas - ne visų skoniui, todėl visiems ir nerekomenduoju.
P.S. "Baladę liūdnajam trimitui" žiūrėsiu šįvakar, tikiuosi, jis turi neblogų šansų patekti į šį sąrašą.

Daug kas perspėja į kuriuos filmus jokiu būdu NEITI, tad prisidėsiu ir aš, nors gal kiek per vėlai, bet anyway, ir KP pratęstas, ir tuos filmus parsisiųsti yra mėgėjų. Taigi, tikrai nieko neprarasit nepamatę "Nebijok, Bi". Eklektiška, be jokio ryšio vietnamo juosta, bylojanti nebent tai: žinokit, karas pas mus seniai baigėsi, niekas vaikų nebedegina napalmu, ir valgyt ryžių turim pakankamai, alų bare galim gerti ir linksmintis, o retkarčiais netgi sexu užsiimam! Įdomiausia, kad pagrindinis herojus Bi, kurio evoliuciją lyg ir siekta parodyti, filmui baigiantis išvis "užmirštamas", lyg jo ir nebuvo...
Vienintelis santykinis pliusas - palyginus su "Bi", gerokai pakyla daugelio kitų filmų reitingai.