"Bemiegių naktų istorijos".
J. Meko.

Na, nežinau, nežinau.
Ypatingai šiuolaikiška eklektika, bandyta "sujungti" spausdintomis mintimis.
Buvo keistų, juokingų momentų. Pats J. Mekas bais įdomus, rodos. Ir pajautimas gilus, ypač su tais medžiais:"Trees, trees, green..."
Tačiau pats filmas ypatingai gero įspūdžio taip ir nepaliko.

Na, Žirmūnai Antakalnio nepralenkia, bet visgi. Viskas ten žinoma, artima, iššniukštinėta. Kiemų kiemeliai, stadionai, m-los ir visa kita.
Būt gal visai įdomu, bet ne tiek dėl filmo, kiek dėl pačio rajono.
Nes pažiūrėjus treilerį... Vaje.

Aha, apie šį irgi gerų atsiliepimų girdėjau. Antradienį eisiu.: )

Savo ruožtu užsukau parekomenduoti Erratum, kadangi matau, jog seansų dar bus. Ne standartiškai-žiūroviškas, ne su itin plačiais užmojais, bet turbūt šiais metais man bus vienas didžiausių atradimų kartu su Mano laimė (bet šitas pats iš savęs smarkiai nelaimingas).

Ir neikit į Kambarį Romoje. Negaliu patikėti, kad aš už tai dar ir mokėjau. Sunku net papasakoti, kas čia per daiktas. Paplokšti kaip reta dialogai (pradžioje rimtai buvo kilusi mintis, kad gal parodija) ir kažkokios ne iki galo susiformavusios paaugliškos seksualinės fantazijos.

Triukšmo garsas (Sound of Noise) Nueikit būtinai būtinai! atsipalaidavimui, po darbo ir gerai nuotaikai ne per rimtas, o kūrinį Doctor doctor - būtina išgirst ir pamatyt

Nui, 5,5(slightly) iš dešimties, jei tarp filmų - filmas.ir tiek.
O kodėl Gabuk nenori išmėginti galimybės.
Juk Žirmūnų šitaip nepamatysi jokiam youtube ar rutube, Žirmūnus nebent pamatysi šitaip... Žirmūnuose, jei pavyks pabuvot subkultūrininikų nuomojame bute-plote. Tiesiog smagu žiūrėt geriau nei mėgėjiškai nufilmuotą to namo (pažįstamo) kiemą, tuskulėnų ikių-parduotuvę. Stebėt tą kelio atkarpą nuo Žirmūnų iki pedagaškės. Ir net į paukščio skrydį ten kamera pakyla. Tą kavarną, bet tuo ir fainą merginą-Anarchiją...
10+/10, jei tarp vietinių. O jei tai būtų kokio amerikiečių miestelio, Žirmūnų dydžio, gyvenimas, tai neintriguotų a-nė-kiek

Socializmo nerekomenduoju. Buvo pats pirmasis pasirinkimas šiais metais, bet taip ir likau, kaip filmo pabaigoje iš žiūrovo(?) prašoma — be komentarų. Teoriškai tai filmas, įpareigojantis jį pažiūrėti dar kartą, praktiškai — bijau, kad jis tikrai, jei nežiūrėsime kaip į vizualinį eksperimentą ir intelektualių minčių kompiliaciją, apytuštis, nesukelia nieko naujo, tik kartoja. Ne, iš tiesų, su šituo esu labai pasimetusi. Lietuvių kritikai lyg ir giria, po šio premjeros Kanuose(?) nemažai kritikų tiesiog susilaikė... Godard gerbiu ir mėgstu kaip prancūzų new-wave atstovą, bet čia...? Nors, tiesa, nei žiovavau, nei buvo nuobodu, ne per ilgas. Tik kad kartais kyla įtarimas, jog savotišką pliusą gerb. metrui būtent ta kadaise buvusi naujoji banga ir uždeda.
Nors iš esmės mačiusiųjų nuomonės būtų labai įdomios.

Sako, kad vertas pamatyti yra Moteris, kuri dainuoja. Vakar ryte pagriebiau paskutinį bilietą į šeštadienio seansą (kas keista — didžioji salė pilna, vietą gavau visiškai kraupią). Žiūrėsim, kaip čia su šituo bus.

Anarchija Žirmūnuose manęs totaliai netraukia pažiūrėti (nors Žirmūnai ir visai padorus rajonas : ))

Dėl tų pop'kornų, Dilgele, nebėr ko stebėtis... Žmonės nejaučia, kur eina.

Aš jau spėjau pamatyti filmą Keturi metų laikai. Savotiškas, visiškai natūralistinis, kiek filosofiškas. O jau ožiuko mielumas.. Na, kartais norisi ir tokių filmų, taip lengvai atitraukiančių nuo kasdienybės.

Dargi labai noriu į Meką, arba "Socializmą".

O kažin, jis iš vis kam nors patiko?: )) Iš tikrųjų tai nustebau, kad jį dar ir į KP atrinko.

Aha, šiais metais jau matytų pasitaikė gal daugiau, nei įprastai. Truputį gaila dėl kai kurių — mielai būčiau k/t pažiūrėjusi, bet kad taip jau gavosi — noras vietoje jų paieškoti kažko naujo stipresnis.

Mano turimų bilietų kiekis dar biškį išaugo, tai kai bus pabaiga — pliusus pabandysiu sudėlioti.

Ir paraštėms, nors jau gal kažkada ir skundžiausi? Šiais metais Vingyje kol kas mažai tebuvau, bet ooooo, į salę tisami popkornai ir kolos užknisa iki begalybės.: ( Nesuvokiami kontrastai tarp filmų ir ...

Bandau įsivesti mini tradiciją ir parašyti bent po kelis sakinius apie tai ką teko matyti iš festivalio repertuaro. Tai tik trumpučiai komentarai, nes ilgų rašyti nemoku

Filmai matyti dar iki festivalio:

Anarchija Žirmūnuose - pykit nepykit - bet man nepatiko ir nerekomenduoju, suprantu už ką buvo apdovanotas scenarijus Kanuose, bet mano akims jis nebuvo išpildytas ekrane.

A Single Man - labai gražiai ir subtilia papasakota istorija apie vyrą - netekusį gyvenimo draugo. Rekomenduoju. Labai.

The Kids Are All Right - pats filmas nėra per daug sudėtingas, daugiau skirtas atsilaidavimui. Kita vertus priverčia susimąstyti kaip pasaulis pasikeitė per kelioliką metų ir galbūt vyrai mums taps išvis nebereikalingi?

Filmai mastyti Kino Pavasario metu:

Juan - atidarymo filmas - opera. Nustebino, jog dainuojama ne italų, o anglų kalba, tačiau tai padėjo lengviau orientuotis filmo istorijoje, tad visai gerai. Gaila nesu mačiusi operos Don Džuanas ir nelabai galiu lyginti. Pats filmas man pasirodė įdomus patyrimas. Rekomenduoju mėgstantiems opera arba tiems, kurie ieško kažko kitokio.

Never Let Me Go - įdomi istorija, kitoks požiūris į donorus, o aplink gražus meilės trikampis nors ir skausmingas. Man norėjosi 15min skirtų paaiškinimams, bet tebūnie tai palikta žiūrovui.

127 Hours - man patiko. Įdomu pažvelgti į žmogų, kuris palengva taikosi su mintimi jog nebe išgyvens. Ką darytum tu jei atsidurtum jo situacijoje?

Marieke, Marieke - "Nemylėk manęs, elkis su manimi kaip ir su visom kitomis savo moterimis" tik nebe pamenu tiksliai ką atsakė vyras. Šiaip įdomus filmas.

Knygnešys - lietuviška premjera, vaidybinis filmas. Gaila nemačiau pirmų trijų minučių, tai kažkaip pritrūko tos pradžios ir planuoju pažiūrėti iš naujo.

A Useful Life - šis filmas sakyčiau toks truputi gurmanams. Visiškai ne standartas ir visai kitaip pasakojama istorija. Juoda balta spalvos ir gan liūdna istorija, kaip po 25 metų tenka išeiti iš darbo. Bet man labai patiko. Ir tos 67 min neprailgo.

Iš lietuviškų trumpametražių:

Aš, veteranė - kai kam buvo juokinga, man buvo liūdna, bet svarbiausia, jog sugebėjo sukelti emocijas.

Kai ji vaikšto šalia - labai jau smagi ta saldainių dėžutė ir senelio elgesys.

Pravalas - trumpa smagi istorija, ypač su tuo duok parūkyt .

Trečiadieniais - trumpas ir taiklus.

Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas - nustebino, pagal pavadinimą tikėjausi kažko liūdno, bet gavau tikrą juoko dozę - rekomenduoju. Labai smagiai susižiūrėjo, o dar ir palieka apie kai ką pamąstyti.

Barzakh - stiprus filmas. Tiesiog pasižiūrėkit. Labai. (Barzakh - tai pasaulis tarp gyvųjų ir mirusiųjų).

Chebriarchatas - filmas, kurio labai reikėjo. Kuriame labai daug tiesos ir kurį tiesiog reikia pamatyti. Rekomenduoju.

Iš tiesų šiemet kažkaip sunkiau einu į filmus, bet lietuviški filmai šiemet labai džiugina ir labai noriu pamatyti dar tuos, kurių premjerų nemačiau.

Ateikit pasižiūrėkit ir pasidalinkit savo nuomonę, galėsim palinksėt galvom, padiskutuot arba pasiginčyti.

Na, Dilgele, nepasikuklinai : ))
Šiame KP išties nebuvo labai daug mane suintrigavusių filmų (palyginus su praeitais Kino pavasariais).
Nes esu bent 4 žiūrėjus iš ten, o sudomino nebent:
- 4 metų laikai;
- Aistra muzikai.

Na ką kino šventė prasideda šiandien!

Egoizmo vakarai. Turiu bilietus į.. hm. Nei daug, nei mažai. Kažkas jau buvo užkliuvę peržiūrinėjant kitų festivalių programas, o ar labai neapsišoviau — žiūrėsim.

Socializmas
Pirminių skaičių vienatvė
Pasinerk į tuštumą
Tylūs stebėtojai
Apie dievus ir žmones
Neišsilavinę nusikaltėliai
Poezija
Barzakh
Erratum
Kai mes išeiname
Aurora
Landynė
Knygnešys

Dar visai norėjau į Žvėrių karalystę, bet neįtelpa į tvarkaraštį. Ir dar galvoju apie Myliu kulką tavo širdyje, sako — smarkiai nevykęs, tad mano smalsumas turbūt mane pražudys.

Aš tai žiauriai laukiu "Knygnešio" premjeros

Na, reikėtų kažkaip redaguoti temos pavadinimą, nuimant metus, kad kitų kasmet.
Taigi, jau yra fimų sąrašas.
https://www.kinopavasaris.lt/filmai

5 savo favoritus ir aš susigalvojau.

negi daugiau nieks niekur nėjo ir nieko neregėjo, ir nė neplanuoja pasidalint įspūdžiais?

Antrąją savaitę regėjau:

Nothing Personal - labai savotiškas ir įdomus dviejų vienišių bendravimas, kur asmeniniai klausimai draudžiami.

The Red Chapel - žvilgsnis į Šiaurės Korėją. Reikia pamatyt ir padaryt savas išvadas.

Blessed - vienas iš daugumos favoritų, o man visos tos liūdnos istorijos apie problematiškus vaikus ir jų tėvus atsibodo. Nors filmas padalintas į tėvų vaikų puses ir nagrinėjamos abi medalio pusės vis tiek neįsitraukiau, neišgyvenau ir nelikau sužavėta.

The Secret In Their Eyes - istorija įtraukė, nė nepastebėjau kaip prabėgo tos 2h.

Fish Tank - labai išgirtas ir t.t. o man ir vėl nepatiko, matyt tikrai perdozavau nelaimingų paauglių istorijų. Konkrečiai šiame filme, pagrindinė veikėjo manęs ne tik neįtiko, bet jos logikos neturintys poelgiai netgi erzino.

The Cove - apie tai, kas dedasi Japonijos įlankoje, kur žudomi delfinai. Išties patiko sudomino, nuliūdino, kad žmonės dėl prakeiktų pinigų ir valdžios daro žiaurius dalykus ir nė nebando susimąstyti. Bet džiugu, kad egzistuoja tokie žmonės, kaip Richard O‘Barry, kurie susivokia padarę klaida ir bando ją ištaisyti visa likusi gyvenimą.
Žodžiu pamatyti ne tik verta, bet ir derėtų.
Ir jei atvirai, tai nebežinau ar dar kada eisiu į delfinariumą.

Woman Without Piano - labai jau savitas, atvirai beveik visą filmą, vos ne ir pralauki, kada tas filmas prasidės, o jis prasideda tik pabaigoje. Lengvas, bet nesužavėjęs ir viso filmo metu man jį norėjosi pervadinti į "Moteris su lagaminu".

77 Doronship - Keistas ir juokingas, gal kiek avangardiškas. Senučiuko ir besilaukiančios moters nuotykiai su už kadro mintis dėstančiu pabėgusiu busimu tėveliu. Šiaip visai įdomiai susižiūrėjo.

Dogtooth - pirmas komentaras: nesveiko žmogaus nesveikas filmas. Šokiravo...piktinaus... Bet... kai pagalvojau, gerai, kad pamačiau privertė apmąstyti, kai kuriuos dalykus. Ar rekomenduočiau kitiems? net nežinau.

Full Signal - apie mobiliųjų telefonų blogį. Iš matytų dokumentinių, kažkaip silpniausias, kažkaip pritrūko faktų tvirtumo. Gaila neišgirdau režisieriaus komentarų.

Departures - sakykit, ką norit, bet didžiąją dalį filmo sėdėjau ir mąsčiau, vaidina lyg ir japonai, bet tai, kodėl jausmas lyg žiūrėčiau holivudinį filmą? šiaip žiūrovų numylėtas, daug ašarų sukėlęs filmas.
Man visai maloniai susižiūrėjo.

About Elly - patiko, įtraukė ir nepaleido.

Life During Wartime - atsisėdau žiūriu ir galvoju: ar aš jau jį mačiau? susirandu programėlę aprašymą ir prašau filmo "Happiness" tęsinys, kurį mačiau ne per seniausiai ir kuris paliko nepatogiai nepatogaus filmo įspūdį ir tiesa pasakius, net nežinau ar būčiau ėjus į šitą, jei būčiau žinojus, jog čia tęsinys. Šiaip man pasirodė lengvesnis nei pirmtakas, ne toks siaubingai nepatogus.

Bright Star - privalu būt romantiku, norint pasidžiaukt šiuo filmu. Dar geriau, jei iš anksto būtumėt skaitę eilių ar bent žinoję, kad pateikta istorija apie realiai gyvenusį poetą. Labai saldus poetiškas, romantiškas ir gražus. Cinikams nepatartina.

Labiausiai įsiminė ir mano (absoliučiai subjektyvia) nuomone tikrai verti dėmesio:
Dokumentika: The Cove, Starsuckers, We Live In Public, The Red Chapel.
Atsipalaidavimui (ne per rimti): A Matter Of Size, Here And There.
Intrigai: The Secret In Their Eyes, About Elly, Moon, Five Minutes Of Heaven, Bad Day to Go Fishing.
Gal dramai: Welcome, Nothing Personal.
Tiesiog nedera dėt prie kitų, nes jų neįsprausi į rėmus: The White Ribbon, The Limits Of Control.
Net ir Dogthooth.

Štai ir viskas, visi matyti filmai Kino Pavasario 2010 metu. Lauksiu kitų metų

Tai of course, juk suintriguoj ;]

--
Kągi, baiginėjasi Kino pavasaris.

Aš jį užbaigiau su Coen'ų darbu "Serious man".
Filmas visai smagiai žiūrėjosi, neprailgo laikas. Tie rabinai juokingi : ] Ir tas Korėjos mokinys.
Patiko, nes neperkrautas. Žinučių, matėsi, Coen'ai siuntė daug.
Ir pabaiga graži.
Manau, 8,2/10 nusipelnė.

turbut filmo nemate dar uz toki "aptarima" turetu ir padekot?

Na jau na jau.

Everything goes, kas susiję su tema. Filmo aptarimas taipogi.


O dėl versijos.. Na, įdomi. Bet jei tikint Gerčiu, žmona išties egzistavo ir kadais įrašinėjo tas vaizdo žinutes. Tiesiog jas visad repeat'ino, kol prabėgo penkiolika metų ir žmona buvo jau mirusi, duktė užaugo.
Bet tai irgi tik versija.

Jo, geriau prašykit patiko-nepatiko ir viskas.