Originaliai pasidalinta mano Facebook paskyroje, kopijuoju į čia:
R.I.P. Rick Davies (1944-2025)
Įspūdingai liūdna dienos pradžia. Rick Davies po dešimtmetį trukusios kovos su vėžiu galiausiai ją praėjusį savaitgalį pralaimėjo, sulaukęs 81-erių. Man šis Supertramp balsas, šis iškart atpažįstamas pianistas ir klavišininkas, yra prog ir pop muzikos ikona. Jis parašė mases nuostabių dainų įvairiems Supertramp albumams.
Dauguma jo braižą geriausiai atpažįsta pagal Goodbye Stranger dainą iš Breakfast In America albumo, kuri yra vienas iš kelių Supertramp megahitų, turinčių 200 mln. stream'ų Spotify. Man Rick Davies istorija prasideda dar nuo debiutinio Supertramp albumo 1970-aisiais, kur grupė sugebėjo sukurti inovatyvių eksperimentų tarp folk, prog ir hardroko muzikos.
Po to, be abejo, Crime Of The Century (1974) – mano nuomone, vienas geriausiai suprodiusuotų muzikos albumų ISTORIJOJE, negana to, ir kūrybinis šedevras, parodęs, kaip progresyvią muziką adaptuoti pop muziką mylinčiai ausiai. Rick Davies dainos tame albume (Bloody Well Right, Asylum, Rudy, Crime Of The Century) yra vienas kitą pranokstantys kompoziciniai šedevrai. Crisis!? What Crisis!? (1975) turi porą nepakartojamų Davies perliukų kaip Another Man's Woman bugis/rokenrolas beigi lengvos melancholijos baladė su džiazo prieskoniu Just A Normal Day, kur jis vokalisto rolę dalijasi su kitu Supertramp lyderiu Roger Hodgson: jie buvo viena iš tų retų grupių, kuri turėjo du vienodos svarbos lyderius, kurie abu rašė nuostabias dainas ir suderino savo gan skirtingas muzikines preferencijas į vieną grupės stilių.
Po be galo sėkmingo Breakfast In America (1979), nuostabaus koncertinio albumo Live In Paris (1980) (vienas geriausių koncertinių albumų, labai rekomenduoju) beigi Famous Last Words (1982), Hodgson'as išėjo iš grupės, bet net po Hodgson'o išėjimo Rick Davies, tapęs vieninteliu grupės lyderiu, serviravo nuostabių gabalų vėlyvesnėje Supertramp diskografijoje. Aš pasiūlysiu Cannonball iš Brother Where You Bound (1985) albumo, kuris šiemet švenčia keturiasdešimtmetį. Cannonball turbūt yra paskutinis gan didelis Supertramp hitas, kuriame Davies'o maniera atsiskleidžia visu grožiu – jo polinkis į grandiozinį pianino garsą, nevengiant inkorporuoti ir sintezatorių antrame plane, jo žemesnis, sodresnis vokalo tembras (klasikinėj Supertramp kūryboj gerai kontrastavęs su spalvingu Hodgson'o tenoru), ryškus noras padžiazuoti ir pabliuzuoti instrumentinėse sekcijose, ir ne tik klavišais, bet ir inkorporuojant vokalines improvizacijas. Ir visa tai sujungiant į didelį masinį potraukį turinčią pop dainą. Tai, kaip jis sudėtingas (ar bent jau nekonvencines pop muzikai) idėjas sugebėdavo paversti patrauklias pop ausiai, yra genijaus požymis. Amžino tau atilsio, muzikos genijau!
orionas777 rašė: Kaip čia žiūriu niekas supertrampų neklauso.... Man tai asmeniškai buvo taip: paklausiau aš jų nepasirodė nieko ypatingo, bet kartais vis užsileisdavau ir kuo daugiau klausai tuo labiau patinka, jų muzika nenusibosta, o tik įdomėja. Kuo toliau tuo jie man geriau skamba...
Tai gal yra jų klausančių?
Klausiau, bet senokai. Man asmeniskai patiko ju koncertiniai Paris ir Berlin. Koncertiniai dainu variantai savotiski, ne tokie nulaizyti, ir todel nenuvalkioti, kaip FM eksploatuojami Breakfast in America ar Soapbox opera bei Logocal song ir kazkas ten dar.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
orionas777 rašė: Kaip čia žiūriu niekas supertrampų neklauso.... Man tai asmeniškai buvo taip: paklausiau aš jų nepasirodė nieko ypatingo, bet kartais vis užsileisdavau ir kuo daugiau klausai tuo labiau patinka, jų muzika nenusibosta, o tik įdomėja. Kuo toliau tuo jie man geriau skamba...
Tai gal yra jų klausančių?
tas pats man buvo kai The Rolling Stones pradejau klausyt
klausau ir as kartais Supertramp, turi geru dainu, kurias verta klausyt, labiausiai patinka: ,,The Logical Song", ,,Breakfast in America", ,,My Kind of Lady" ir ,,Give a Little Bit"
Grupe gera, bet kazkodel pagal mane, truputi uzmirsta, negavo tiek, kiek nusipelne jie...
Kaip čia žiūriu niekas supertrampų neklauso.... Man tai asmeniškai buvo taip: paklausiau aš jų nepasirodė nieko ypatingo, bet kartais vis užsileisdavau ir kuo daugiau klausai tuo labiau patinka, jų muzika nenusibosta, o tik įdomėja. Kuo toliau tuo jie man geriau skamba...
Kažkas gal jau matė, o gal dar ne, tai skelbiu. Laukėt Nick Cave? Jūsų norai pildosi! Pasižymėkit kalendoriuje 2026-08-18. https://www.facebook.com/event s/1303211780939055/
kulturträgeris biskuti juodosios kulturos in da game
My president is black, my maybach, too
And I'll be god damned if my diamonds ain't blue
My president is black, but his house all white
In fact
He's half-white
So even in a racist mind, he's halfright
Outcome
Jay-Z ultimately obtained ownership of the Reasonable Doubt masters & the Roc-A-Fella brand, but the period was characterized by Jay-Z's need to distance himself from the company and its controversies.Zemaitaitis palaimins € ir viskas chikipiki
Gal galit man nekulturomanui paaiskint kas su kulturininkais LT ivyko? Viena ausim girdejau kad kulturininkai nemego naujo ministro ir ivykde kulturingas riauses uni kiemelyje. Tada isikiso einantys pries prezidenta, Remigijus pries Mamontova etc.
2025 m. rugsėjo 8 d. 13:42:18
Originaliai pasidalinta mano Facebook paskyroje, kopijuoju į čia:
R.I.P. Rick Davies (1944-2025)
Įspūdingai liūdna dienos pradžia. Rick Davies po dešimtmetį trukusios kovos su vėžiu galiausiai ją praėjusį savaitgalį pralaimėjo, sulaukęs 81-erių. Man šis Supertramp balsas, šis iškart atpažįstamas pianistas ir klavišininkas, yra prog ir pop muzikos ikona. Jis parašė mases nuostabių dainų įvairiems Supertramp albumams.
Dauguma jo braižą geriausiai atpažįsta pagal Goodbye Stranger dainą iš Breakfast In America albumo, kuri yra vienas iš kelių Supertramp megahitų, turinčių 200 mln. stream'ų Spotify. Man Rick Davies istorija prasideda dar nuo debiutinio Supertramp albumo 1970-aisiais, kur grupė sugebėjo sukurti inovatyvių eksperimentų tarp folk, prog ir hardroko muzikos.
Po to, be abejo, Crime Of The Century (1974) – mano nuomone, vienas geriausiai suprodiusuotų muzikos albumų ISTORIJOJE, negana to, ir kūrybinis šedevras, parodęs, kaip progresyvią muziką adaptuoti pop muziką mylinčiai ausiai. Rick Davies dainos tame albume (Bloody Well Right, Asylum, Rudy, Crime Of The Century) yra vienas kitą pranokstantys kompoziciniai šedevrai. Crisis!? What Crisis!? (1975) turi porą nepakartojamų Davies perliukų kaip Another Man's Woman bugis/rokenrolas beigi lengvos melancholijos baladė su džiazo prieskoniu Just A Normal Day, kur jis vokalisto rolę dalijasi su kitu Supertramp lyderiu Roger Hodgson: jie buvo viena iš tų retų grupių, kuri turėjo du vienodos svarbos lyderius, kurie abu rašė nuostabias dainas ir suderino savo gan skirtingas muzikines preferencijas į vieną grupės stilių.
Po be galo sėkmingo Breakfast In America (1979), nuostabaus koncertinio albumo Live In Paris (1980) (vienas geriausių koncertinių albumų, labai rekomenduoju) beigi Famous Last Words (1982), Hodgson'as išėjo iš grupės, bet net po Hodgson'o išėjimo Rick Davies, tapęs vieninteliu grupės lyderiu, serviravo nuostabių gabalų vėlyvesnėje Supertramp diskografijoje. Aš pasiūlysiu Cannonball iš Brother Where You Bound (1985) albumo, kuris šiemet švenčia keturiasdešimtmetį. Cannonball turbūt yra paskutinis gan didelis Supertramp hitas, kuriame Davies'o maniera atsiskleidžia visu grožiu – jo polinkis į grandiozinį pianino garsą, nevengiant inkorporuoti ir sintezatorių antrame plane, jo žemesnis, sodresnis vokalo tembras (klasikinėj Supertramp kūryboj gerai kontrastavęs su spalvingu Hodgson'o tenoru), ryškus noras padžiazuoti ir pabliuzuoti instrumentinėse sekcijose, ir ne tik klavišais, bet ir inkorporuojant vokalines improvizacijas. Ir visa tai sujungiant į didelį masinį potraukį turinčią pop dainą. Tai, kaip jis sudėtingas (ar bent jau nekonvencines pop muzikai) idėjas sugebėdavo paversti patrauklias pop ausiai, yra genijaus požymis. Amžino tau atilsio, muzikos genijau!
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. rugpjūčio 16 d. 16:19:11
Patenka į geriausių rinkinį.https://www.music.lt/?user_top;id.128/
____________________
[E]xceptional claims demand exceptional evidence
2012 m. rugpjūčio 16 d. 13:01:50
Kaip čia turiu nukreipus akis, norint pamatyti Supertramp'ų nė vienas nenaudoja klausą, nestengengia išgirsti...
Man šiaip jie patinka, kuo labiau garsą užsileidi, tuo geriau skamba
Gal kas dalyvauja paskaitose, pamokose??
Mano tėvam jie iš tikro labiau patinka.
____________________
I.P.
2010 m. birželio 16 d. 23:34:23
2010 m. balandžio 1 d. 00:21:51
____________________
Lukas
2010 m. kovo 24 d. 20:37:49
Kaip čia žiūriu niekas supertrampų neklauso.... Man tai asmeniškai buvo taip: paklausiau aš jų nepasirodė nieko ypatingo, bet kartais vis užsileisdavau ir kuo daugiau klausai tuo labiau patinka, jų muzika nenusibosta, o tik įdomėja. Kuo toliau tuo jie man geriau skamba...
Tai gal yra jų klausančių?
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2010 m. kovo 21 d. 12:39:08
2010 m. kovo 21 d. 11:33:43
Kaip čia žiūriu niekas supertrampų neklauso.... Man tai asmeniškai buvo taip: paklausiau aš jų nepasirodė nieko ypatingo, bet kartais vis užsileisdavau ir kuo daugiau klausai tuo labiau patinka, jų muzika nenusibosta, o tik įdomėja. Kuo toliau tuo jie man geriau skamba...
Tai gal yra jų klausančių?
tas pats man buvo kai The Rolling Stones pradejau klausyt
klausau ir as kartais Supertramp, turi geru dainu, kurias verta klausyt, labiausiai patinka: ,,The Logical Song", ,,Breakfast in America", ,,My Kind of Lady" ir ,,Give a Little Bit"
Grupe gera, bet kazkodel pagal mane, truputi uzmirsta, negavo tiek, kiek nusipelne jie...
2010 m. kovo 21 d. 10:24:55
https://www.music.lt/Bilietas-i-C...jos-3 26586.html
2010 m. kovo 21 d. 01:08:01
Tai gal yra jų klausančių?