Pentax rašė: -"skamba ne itin suderintai ir nieko naujo..." - kaip tik to ir siekta šiuo albumu. Džonatanas sakė, kad KoRn III - Remember Who You Are specialiai lygiuosis į Life is Peachy. Štai kodėl skaičius III, lygiai kaip Santanos IV grąžina į ištakas, tad nieko naujo. Ne itin suderintai? - suprantu kaip daug disonansų sąskambiuose. Disonansiniai aštrūs garsai būdingi Korn muzikai, jie ją daro agresyvesnę, piktesnę. Būtent tuo man Korn ir patinka, ne saldžialiežuviai Limp Bizkit, bet tiesmuki ir jokių kompromisų. Ši daina yra pirmasis video klipas albumui. Kažkaip nepastebėdavau jo, dominuodavo Let the Gilt Go. Dabar man Oildale (Leave Me Alone) atrodo solidesnis už pastarąjį. Beje, ir pats albumas drauge su Untitled buvo retas svečias mano grotuve. Laikas ištaisyti padėtį.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2024 m. vasario 9 d. 13:41:33
Pentax rašė: -"skamba ne itin suderintai ir nieko naujo..." - kaip tik to ir siekta šiuo albumu. Džonatanas sakė, kad KoRn III - Remember Who You Are specialiai lygiuosis į Life is Peachy. Štai kodėl skaičius III, lygiai kaip Santanos IV grąžina į ištakas, tad nieko naujo. Ne itin suderintai? - suprantu kaip daug disonansų sąskambiuose. Disonansiniai aštrūs garsai būdingi Korn muzikai, jie ją daro agresyvesnę, piktesnę. Būtent tuo man Korn ir patinka, ne saldžialiežuviai Limp Bizkit, bet tiesmuki ir jokių kompromisų. Ši daina yra pirmasis video klipas albumui. Kažkaip nepastebėdavau jo, dominuodavo Let the Gilt Go. Dabar man Oildale (Leave Me Alone) atrodo solidesnis už pastarąjį. Beje, ir pats albumas drauge su Untitled buvo retas svečias mano grotuve. Laikas ištaisyti padėtį.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2011 m. birželio 28 d. 22:38:11
2011 m. balandžio 11 d. 03:27:06