taip, filmas visai neblogas, ir visai tinka kokiam vakarui. o Leo suvaidino be priekaistu, o ir siaip man jis biski i B. Pitta panasus .
nemanau kad sis filmas padaro kokia revoliucija kine, nieko tokio neiprasto ir super ispudingo cia nera.
apie ta jusu mindfaka, hmm isesmes jis prasideda tada kai jis patenka i svituri, o tai paskutinios 5-10filmo minutes. o atsiranda jis del to kad ispradziu mes marsalo pusei, ir lyg tai tikimes kad toj daktarai prades sukt mums prota, tam kad pripazint mus lygoniais, ir istikruju pradeda, ir mes net sugebam sudvejot, na bet tas dvejojimas trunka neilgai, ir mes lyg tai pripazistam, jo mes nuzudem zmona.
is esmes musu marsalas tarsi to 167-o lygonio isikunijimas, o pats marsalas vaidina marsala, na ir gaudo pats save nesugebant atskirt kur yra tiesa, arba teisiog pabegant nuo realybes


o del knygos, neabejoju kad ji turetu buti idomi, bet siaip nesigauna (paprastai) man skaityti po filmu. bloga tvarka filmas -> knyga

Labai ne į temą — kažkur gal rašiau — aš iš vis nesuprantu tokios sąvokos kaip „mindfuck“ (įskaitant tai, kad klasikinėse kino teorijos chrestomatijose toks žanras(??) taip pat neegzistuoja). Kiekvienas gudresnis kino kūrėjas, jei nežaidžia vien tik vizualumu, siekia ne išp*st žiūrovui protą, o kažką jam savo kūriniu pasakyt. Tas pats galioja bet kuriai meno rūšiai. O jei to meno vartotojas kūrėjo jam siunčiamos žinutės nesupranta — tai aišku, kas jam, vargšui, belieka — tik sakyt, kad filmas gerai padarytas, nes labai šaunu yra jo nesuprast. Vis tiek vienas smagesnių atvejų yra su Lynčo „Mulholland Dr.“, kur tereikėjo tik perskelt per pusę tradicinį (ir net gana banalų) pasakojimą — ir efektas bei pasakos, koks čia nerealus mindfuck jaučiamas ir šiandien. Irgi dar pabaigai — faktas, kad Scorsese tikslas ir filmu siunčiama mintis buvo ne sukelt diskusijas, ar pagrindinis veikėjas, nušovęs savo žmoną, tikrai išprotėjo.

Exactly.
Aš ir stebiuos iš kur ta mada kiekvieną a la "sudėtingesnį" filmą mindfuck'u vadinti.

Teigiamos emocijos su mindfuck'ais man vien jau idėjiškai "nesiriša" vienas su kitu, bet hey - kiekvienam savo ;] Aš tiesiog nesuprantu to sujudimo dėl abiejų filmų ir tiek. Jei jau priskiriam šitam žanrui, neįspūdinga kažin kaip.

kur jus ten miondfucka randat tam Shutter Island? viskas gale labai aiskiai issirisa

Na, patiko ar ne, tai garbė tavo nuomonei.
Abu filmai savotiški mindfuck'ai. Na, man kaip vat būtent tokių filmų mėgėjui, bet koks mindfuck'as sukelia teigiamas emocijas, nuo kurių dar ilgai nepabėgsi.

Nieko dėl šių metų aš ir nesakau. Tiesiog nesutinku, kad čia "nuostabūs mindfuck'ai" ir tiek.
O Shutter Island man patiko labiau nei Inception.

Blackened>ką nori sakyk, bet kol kas 2010 metais neturime geresnių filmų nei šie du

Pfff, neapsiverčia liežuvis nei Shutter Island, nei Inception pavadinti "nuostabiais mindfuck'ais"

na.. Shutter Island geras filmas.. turbut pirma karta isejau is kino sales issiziojes o paskui dar kelias valandas negalejau uzsiciaupt , neaptarinedamas to filmo. Bet bent galutinai ji issiaiskinau Vis delto pagrindinis veikejas buvo ligonis,.

vat būtent, Crazyz, shutter island kaip ir inception - du, nuostabūs 2010-ųjų mindfuck'ai

laukia dar vienas mindfuck'as, su DiCaprio, ,,Inception''

Prasiplėsiu truputį.
Scorsese gan keistas režisierius. Jis toks... balansuojantis tarp Holivudo standartų ir tokios kūrybos, kuri griauna klasikinio kino pasakojimo struktūrą. Žodžiu. Hm.
Ne itin vykęs reikalas yra norėti palyginti Scorsese's „Shutter Island“ su romanu (ne, neskaičiau, ir planuose to nėra), nes čia vienas iš tų atvejų, kai filmas pretenduoja į savarankišką kūrinį ir režisierius atlieka uzurpatoriaus vaidmenį (bent iš dalies) rašytojo atžvilgiu. Na, čia kaip su tais pačiais „Godfather“ ar „Clockwork Orange“, ar tai „Stalker“, „Space Odyssey“ ir panašiai.

O filmo žiūrėjimas visai vežė. Visų pirma, ir gal labiausiai — dėl paties „sukirpimo“ — ištisinė klasikinės kino istorijos retrospektyva. Rebecca'iškos uolos ir Dr. Kaligario kabinetas, ir Shock Corridor, ir Le Bonheur'iška geltona suknelė su reklaminiu-šeimynišku idealizmu, ir tas pats Shining'as ir t.t.
Taip pat pukiai sustyguotas operatoriaus darbas. Nežinau, ar čia Scorsese's (reikia įtarti, kad taip) smulkmeniškumas, bet visos uždaros, vietomis kraupiai klaustrofobiškos, užpildytos-išpildytos erdvės be galo gerai žiūris (o nieko nėra blogiau, nei nežinoti, į kurį ekrano kampą pažiūrėti, nes viskas perspausta ir sumalta).
To, jog filmas ne tik rodė, bet ir sakė (šiuo atveju, tiesa, nežinau, ar tokia buvo ir knygos pagrindinė iškelta idėja), turbūt minėti nereikia.

Ir aktoriai, žinoma. Di Caprio — aktorius neblogas, bet vėlgi sakyčiau, kad čia nemažas Scorsese's indėlis. Panašiai, kaip su De Niro — kol režisierius su juo dirbo — aktorius buvo savo karjeros aukštumoj.

Matyt žmogus pavargo nuo vis mindfucko ir užsikabino už pirmo pasitaikiusio paaiškinimo ir toliau į viską žiūrėjo per tą prizmę

Kazas_ mane prajuokino. Džy, juk ten viskas taip aiškiai parodyta apie tai kodėl jis išprotėjo...

Labai geras filmas, paliko neisdildoma ispudi...Kazkaip daug kam is mano pazystamu nepatiko todel kad nesuprato, na bet nelabai matau ko cia galima nesuprasti (zinoma apie smulkmenas nekalbu)...Kaip bebutu puikus filmas ...Mindfuck man megstamiausias zanras...

Filmas, kol kas man vienas geriausių sukurtų ir matytų 2010 metais ;]
Vertinu 9/10, kai perskaitysiu knygą galbūt bus ir 10 ;]

Kazas> į paskutines 20 minučių filmo reikia labai atkreipti dėmesį ir gerai įsiklausyti, nes dialogai labai daug ką pasako.

Kazas> Tuomet matyt nežiūrėjai arba nesupratai paskutinių 20 minučių teksto

Geras filmas, geri aktoriai. Aš tai taip jį supratau, jog jis buvo tikras agentas ir jį tik pavertė tokiu.

Žiūrėjau kino teatre ir labai likau patenkinta, nebuvo gaila sumokėtų pinigų.
Turiu knygą, kurią dabar būtų visai nejauku skaityti, nes nebeliko jokio įdomumo. Nes filmo pabaiga tai tokia . Bet kada nors reiks ir šitą perskaityt.
Ir šiaip, kadangi, Leo yra vienas iš mėgstamiausių mano aktorių, tai šitas vaidmuo jam kaip ir prilipo. Daug nesiplėsiu, trumpai ir aiškiai pasakysiu, kad šitas filmas buvo geeeras ir man labai patiko