Aš nesu chorinės muzikos fanas, bet jeigu man kažkas pasakytų, kad Supertzar chorinė aranžuotė nėra nunešanti stogą, ar, dar blogiau, visai nėra įdomi, tai aš turėčiau rimtą problemą toliau palaikyti kontaktą su tuo žmogumi. Man choro pritarimas į visą šio instrumentalo atmosferą yra kaip šefo užbarstytas druskytės žiupsnelis ar tai kokia vyšnaitė ant torto – taip tinka, taip gerai įsipaišo...
Choro elementas bet kokioje dainoje man automatiškai suteikia dramatiškumo, net paprastą kompoziciją gali padaryti epišką, ir ši aranžuotė būtent toks atvejis. Paminėjai druskytę ir kažkaip pagalvojau apie sūrią karamelę. Ir panašu, kad atsirinkimui su kuo palaikyti kontaktą turi įnoringus standartus. Nors aš ne kaži ką kitaip.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
Aš nesu chorinės muzikos fanas, bet jeigu man kažkas pasakytų, kad Supertzar chorinė aranžuotė nėra nunešanti stogą, ar, dar blogiau, visai nėra įdomi, tai aš turėčiau rimtą problemą toliau palaikyti kontaktą su tuo žmogumi. Man choro pritarimas į visą šio instrumentalo atmosferą yra kaip šefo užbarstytas druskytės žiupsnelis ar tai kokia vyšnaitė ant torto – taip tinka, taip gerai įsipaišo...
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2025 m. rugsėjo 15 d. 23:11:38
Choro elementas bet kokioje dainoje man automatiškai suteikia dramatiškumo, net paprastą kompoziciją gali padaryti epišką, ir ši aranžuotė būtent toks atvejis. Paminėjai druskytę ir kažkaip pagalvojau apie sūrią karamelę. Ir panašu, kad atsirinkimui su kuo palaikyti kontaktą turi įnoringus standartus. Nors aš ne kaži ką kitaip.
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.
2025 m. rugsėjo 15 d. 22:44:12
Aš nesu chorinės muzikos fanas, bet jeigu man kažkas pasakytų, kad Supertzar chorinė aranžuotė nėra nunešanti stogą, ar, dar blogiau, visai nėra įdomi, tai aš turėčiau rimtą problemą toliau palaikyti kontaktą su tuo žmogumi. Man choro pritarimas į visą šio instrumentalo atmosferą yra kaip šefo užbarstytas druskytės žiupsnelis ar tai kokia vyšnaitė ant torto – taip tinka, taip gerai įsipaišo...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2025 m. rugsėjo 15 d. 22:38:07
Jeigu Fluff vienas gražiausių Black Sabbath instrumentalų, tai Supertzar vienas kiečiausių. 💯🤘
____________________
Kas tau skirta visada ras kelią pas tave.