Žiūrėjau Wuthering Heights 1992 m. filmo versiją. Garso takelis užgniaužia kvapą. Kaip sudėti tiek sluoksnių, iškelti emocijų per kelias atkarpas. Efemeriška muzika. Nuo netekties, ilgesio, sielą gniuždančio skausmo iki iškart sekančio tyro atjautos glėbio, kuris nežada vilties, bet iškelia sielvartą į transcendentinę patirtį.
4Blackberry "Ačiū Plikass už tobulą dienos dainos parinkimą. Kažkaip įžiebė šypseną. Gera prisiminti." Sveiki ir vėl atvykę (arba ir vėl sugrįžę į Lietuvą) ---> arba kaip kad InCulto kažkuomet pa'traukdavo 1 dainelę su priedainiu --> "WELCOME to LITHUA
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
2026 m. vasario 17 d. 08:57:34
Žiūrėjau Wuthering Heights 1992 m. filmo versiją. Garso takelis užgniaužia kvapą. Kaip sudėti tiek sluoksnių, iškelti emocijų per kelias atkarpas. Efemeriška muzika. Nuo netekties, ilgesio, sielą gniuždančio skausmo iki iškart sekančio tyro atjautos glėbio, kuris nežada vilties, bet iškelia sielvartą į transcendentinę patirtį.
____________________
Yok mu bunun ilacı, ah?