Žiūrėjau Wuthering Heights 1992 m. filmo versiją. Garso takelis užgniaužia kvapą. Kaip sudėti tiek sluoksnių, iškelti emocijų per kelias atkarpas. Efemeriška muzika. Nuo netekties, ilgesio, sielą gniuždančio skausmo iki iškart sekančio tyro atjautos glėbio, kuris nežada vilties, bet iškelia sielvartą į transcendentinę patirtį.
Aš tai dabar jaučiuosi, lyg man būtų uždėtas limitas, kiek galiu naudotis music'u. Nes atrodo, prisiliesiu prie kažko ne to ir išmes mane kokiai savaitei, kaip jau yra padarę. Bet iš dalies gerai tokia pertrauka - daugiau laiko kitiems dalykams
2026 m. vasario 17 d. 08:57:34
Žiūrėjau Wuthering Heights 1992 m. filmo versiją. Garso takelis užgniaužia kvapą. Kaip sudėti tiek sluoksnių, iškelti emocijų per kelias atkarpas. Efemeriška muzika. Nuo netekties, ilgesio, sielą gniuždančio skausmo iki iškart sekančio tyro atjautos glėbio, kuris nežada vilties, bet iškelia sielvartą į transcendentinę patirtį.