Gal ir nesamone bus,bet tebunie...

Mano asmeninis rojus...Tai butu nesvarbu salis,miestas ar kokia nors kita vieta,kur nebutu blogio.Nebutu apsimetinejimo,ir dirbtinumo (netikrumo),nenuosirdaus bendravimo...Kur zmones suprastu vieni kitus,is ju nesisaipytu ir t.t... . Siame mano rojuje,butu gera visiems...Cia ir toliau butu populiari ir madinga praejusio amziaus 8 bei 9 desimtmeciu muzika ir mados...Kasdien vyktu koncertai...As dirbciau savo mylima darba...

Rojus Arbizonas.... gaila, mirė, bet tooooks buvo Rooojus. nežinau, ar rojaliu skambino, bet geras dainas kūrė ir balsą turėjo. toks asmeninis muzikinis Rojus, iš didžiosios Er.

---

20

Roy Orbison - You Got It

Praėjo pusantrų metų. Skaitau. Dabar tai nieko bendro neturi su rojumi. Nieko. Neturi nieko, net su geromis emocijomis. 

Aš jaučiuosi lyg rojuje žiūrėdamas kokį nors gerą filmą. Porai valandų atitrūkstu nuo pasaulio, tada sugrįžtu atgal su besišypsančia siela. Kinas, kiekvieną kartą jis vis kitoks, tai juoką, tai ramybę tai pavojų siūlantis - ir tas jausmas toks nenuginčijamai tikras.

ouuuu, kaip mieeela.. : ))))))

//

vidinė ramybė.

mokėjimas tylėti su savimi sau.

pilnatvė -

tobuliausias rojus pasaulyje.

 

(ir dar badžanų dainavimas su artimais tau draugais... po smilkaluota vakaro saule).

Mano asmeninis rojus būtų ten, kur kada tik panorėjusi galėčiau pabūti viena, su savimi, tačiau kai vienatvės atsirastų per daug galėčiau pabendrauti su savo mylimais žmonėmis. Kur niekas neknistų proto apie orą ir aprangą, kur būtų šilta, tačiau ne per daug, kur negraužtų sąžinė dėl tinginiavimo, būtų daug daug arbatos, baltos kavos ir saldumynų. Kur bent kartą per savaitę verktų dangus, pamesdamas didelius šiltus vandens lašus, kur būtų daug senų knygų ir galėčiau klausytis mylimos muzikos. Kur būtų daug žalumos ir gyvūnų,. Kur neliūdėtų tie, kuriuos myliu ir nebūtų veidmainių,kur pažvelgus per langą galėčiau stebėti tekančią upę ir žydėtų daug daug žibučių.

 

Norėčiau kasdien pro langą matyti vaizdą kaip Brightone Septynios Seserys. Koks nedidelis namelis su mažu soduku ant kalvos būtų kaip tik man.. O namuose turėčiau daug elektrinių ir bosinių gitarų. Kasdien dirbčiau mylimą darbą, o kiekvieną mėnesį vyktų Vudstoko festivalis. Ir kad rūkymas, alkoholis ir narkotikai nekenktų sveikatai  Ir retro mašinos neterštų gamtos.. O kur motociklai.. Ir visi draugai būtų šalia. Ir buvę, ir esami, ir būsimi. Ir tebūnie amžinas pavasaris ir vasara

Vienas iš mano rojaus variantų - HRC

Aš vat dabar pagalvojau, kad tai turėtų būti kalnuota vietovė su didžiuliais miškais aplinkui ir geru privažiavimu iki miesto. Turėtų būti namas su didele biblioteka, įrašų kolekcija ir dar kartais priimčiau pasisvečiuoti vieną kitą pilietį, na, kad būtų įdomiau gyventi ir dar cigarečių ir kavos neišsenkančios atsargos.

dabar galvoju apie didelį kambarį su milžiniškais langais. Tas kambarys turėtų būti iškaltas medinėmis lentelėmis ir labai šviesus. Kambario viduryje mažas japoniškas staliukas ir kokios 9 mažos kėdutės aplink jį. Ant tų kėdučių turėtų sėdėti jie. Ne visi iš karto, pamainomis( suleidus juos visus į vieną patalpą būtų labai nejauku, per daug skirtumu. Per daug.). O dar ten turėtų būt visada šilta. O taip, šiluma būtina.Dar ant staliuko nuolat garuotu šilta žalioji arbata. Ir kažkas skanaus žinoma.
***
Rojus kurį turiu dabar: Pakruojo rajonas L kaimas. Suoliukas prie kapinių (kaimo centras, kitaip neišeina), žalia arbata, kortos. Ir aš ir R ir T ir visi jie.
Kitas rojus: Panevėžys. ''Bandelių rojus''. Bandelės - pukučiai (ar kažkas tokio iš p raidės). Jei būsit Panevėžį nepamirškit apsilankyt RP rojuje : )

Nedidelė patalpa (Galbūt palėpė).Apklijuota visokiais plakatais su AC/DC,Guns N Roses, Aerosmith it t.t...Grindys,kažkokia sena mediena,išblukus.Ten yra SG ir Les Paul gitaros, ir dar kelios akustinės.Yra kažkokia apiplėšyta sofa.Daug daug albumų.Dėžės prikrautos Rolling Stone žurnalų.Stalas labai paprastas,knygos ir ant jų uždėtas stiklas.Ant to stalo laptop'as su apdaužytu ekranu.Su draugais grojam akustinėm, ir dar vienas dainuoja.

Įsivaizduojamas: Taverna, mediniai bokalai pilni midaus, aplink ratas apgirtusių draugų ir trubadūras kur nors šalia gardžiai liejantis eiles apie geidulingą malūninko žmoną.

Realus: Nelabai skiriasi jei bendrą mintį paėmus. Minkšta žolė po tavim, žavinga vasaros diena, grupė draugų ir mano triušis man ant kelių.

Taip sutinku,kad po kurio laiko tai gali tapti pragaru.Bet ir dabartinis gyvenimas yra didžiausia rutina. Visada ji visur bus.Reikia ją tiesiog pamilti. Ir tada rojumi kažkas visgi taps.

Daug kas taip galvoja, net manau, kad jie nepamąsto, kaip būtų realu - taip, iš pradžių gal ir gražu, gal ir ramina, bet kaip taip kasdien, vienas, rutina. Man tai būtų pragaras. Rojus, paprastai ir aiškiai - bet kokia vieta su geriausiais draugais. Nes tokie žmonės priverčia jaustis maloniai, gerai.

Įsivaizduojamas rojus mano yra kažkur pasaulio krašte..
Ant kokios olos turėtu stovėti mano mažas namelis,apačioje be galo gili žaliai mėlyną jūra. Kiekvieną ryta gyvenimas sutinkamas su nuostabiu saulės pakilimu..Leidimasis saulės ir būtų labai nuostabus. Kiekvieną naktį dangus turėtu būti nusėtas begalybes žvaigždžių.
Šalia namo turėtu būti didžiulis teleskopas,kad galėčiau ir iš arčiau pastebėti tas žvaigždes. Kažkur už šimtos kilometrų nuo mano namų turėtu būti mažas meno miestelis. Jis turėtu būti labai spalvotas,su kitokiais žmonėmis. Daug vaikų lakstančių spalvotomis plytelėmis. Visur skambėtu muzika. Žmonės vaikščiotu su vidinę laimę. Miestelyje kiekvieną mėnesį turėtu vykti įvairus renginiai per kuriuos būtu pagerpbtas kiekvienas žmogus prisidėjęs prie šio miestelio gyvenimo. Tai štai kokios mano šią akimirką svajonės. Jos šiaip dažnai keičiasi

Išorinis: sodyba, saulei leidžiantis verandoje ir beskaitant kokią egzistencinės poezijos rinktinę (kaip smagu, kad "asmeninis rojus" taip lengvai pasiekiamas).
Manoji fantazija laki, tad tokių "rojų" dar bent 35 sumąstyčiau.
Tačiau šiuo atveju pasilieku prie Senekos opinijos, kad tvirčiausia, saugiausia ir nepalaužiamiausia buveinė turi būti vidinė. Tada jokie išoriniai speigai neveikia.
O kad taip.

Ten kur būtų tik mano mylimi žmonės.Aš labai atsigaunu kai nueinu netoli namų esantį piliakalnį,šalia kurio yra kapinaitės.Ten mano rojus,nemoku tiksliai paaiškinti,bet ta vieta turi tokios energijos,kad kai apie ją pagalvoju blogoje aplinkoje,pradedu verktiBeje ten yra daugybė nostalgijos dėl mano praeities kai dar mano šeimoje viskas buvo neblogai.Vienu žodžiu ką norėjau pasakyti :mano rojus kapinaitės

Lietuva. O Tavo?

Pasidarė labai įdomu, koks pagal jus turėtų būti rojus, jūsų asmeninis rojus. Kalbu apie vietą, kurioje mielu noru praleistumėte daugybę laiko.