Disturbing the Priest

Diskusijos

0

Tranzicija iš Stonehenge į šitą dainą yra verta pašokimo nuo kėdės. Born Again (bent jau pirma pusė) turi genialių garsinių sprendimų ir tas dinaminis kontrastavimas tarp tyliai-subtiliai ir šokiruojančiai-trankiai yra vienas iš jų. 

Dėl Gillan'o. Aš neempatizuoju Alvydo nuomonei, nes aš Gillan'ą Sabbath'ų sudėtyje got it iš pirmo karto. Gillan'as šiame albume visiškai pasileidęs plaukus eksperimentuoja su savo balsu (nes kaip pats reflektuoja, visa patirtis Black Sabbath sudėtyje buvo laisvos formos balius, darai ką nori). Ir tie jo eksperimentai labai prigija prie albumo atmosferos. Gal net gerai, kad albumo produkcija buvo suvaryta, nes tai irgi tapo svarbiu akcentu atmosferoje. Gillan'as šioje dainoje tiesiog pragaro portalus atvėrinėja savo vokaline išraiška, o ir lyriškai gerokai hiperbolizuoja realią patirtį, kai vietinis kunigas pasibeldė į grupės studijos duris prašydamas truputį prisukti garsą, nes trukdoma pamaldoms. Aš į šią dainą žiūriu kaip į vieną didelę hiperbolę, realizuotą visais aspektais. Anksčiau į šią dainą žiūrėjau kiek skeptiškai, bet ne dėl Gillan'o, o dėl produkcijos. O dabar – galimai mėgstamiausia Born Again daina, kuriai visiškai be abejonės rašau 10 balų.