Baisiai geri Viltės klausimai, siūlau ir kitiems save pagal juos paanalizuoti:

1. Laiko. Labai daug įdomių dalykų tenka atidėti neapibrėžtam laikotarpiui, nes paroj yra ribotas valandų skaičius. 

2. Daug žmonių mano gyvenime daro įtaką, bet vieną vienintelį išsirinkt baisiai paprasta, nes tas žmogus man įtaką daro nuo dienos 0 iki dabar. Tai mano mama. Nekalbant apie fizinę prasmę (tai, kad aš esu ir užaugau), labai daug ir emocinių, ir intelektualinių elementų yra perimta būtent iš mano mamos. 

3. Su realizmu kiek sunkoka, bet labiausiai norėčiau, kad šis portalas tiesiog virtų kaip 2012-aisiais. Kad būtų daug skaitytojų, diskutuotojų, kūrėjų ir korespondentų, dažnai keliančių naujienas, renginių informaciją ir pan. Jau turbūt esu daug kartų sakęs, kad nesvajoju apie jokias funkcionalumo revoliucijas, man nebūtini kažkokie labai inovatyvūs dizaino sprendimai, man svarbi bendruomenė. Bet kaip realiai tą bendruomenę prisitraukti su mažiausiom pastangom, tai kitas klausimas.

4. Žalia (sodri, gali turėti čiutačkį mėlynumo ir ginkdie ne salotinė versija, daugmaž optimalus hex kodas: 1EB35F); 

Jei vienaženklis skaičius: 4. Jei dviženklis: 17. Jei daugiaženklis: fikcinis skaičius "gazilijonas". Kodėl, sunku pasakyti. Ketvertą dar galėčiau paaiškinti jame slypinčiomis simetrijomis, keturkampės figūros esti labai estetiškai simetriškos, daugybė mūsų mitologinių ir kultūros dalykų apipinta apie šį skaičių ir pan. Keturi yra mūsų kultūroje labiausiai imponuojantis natų (dūžių) skaičius viename takte / frazėje ir t.t. 17 man paaiškinti sudėtinga: tai gan netradicinis pirminis skaičius, apie kurio egzistavimą tiesiog daug kas pamiršta. 17 man savotiškas underdog, kurį vis norisi priminti žmonėms. O gazilijonas šiaip gera meninė priemonė nusakyti neapsakomai didelį skaičių.

Apie raidę seniai galvojau. 1 klasėje labiausiai mėgau f mažąją. Tai vienintelė mažoji raidė, kuri prasitęsdavo per tris pradinuko sąsiuvinio linijas, man tas jos ilgis kažkaip imponavo. Dabar jei reiktų rinktis, turbūt rinkčiausi ė, tiesiog unikali, labai lietuviška raidė. Nors iš balsių man patinka u garsas, o taip pat kieti ir rečiau žodžiuose pasitaikantys priebalsiai, tokie kaip b, d, ta pati f, g man patinka. 

Maistas: šaltibarščiai. Atsiras žmonių, kurie sakys, kad čia feikas, desertinis gėrimas/šliurbalas, o ne maistas, tai tada sakysiu lamb korma (nu ar koks panašus nevištieninės mėsos patiekalas iš Indijos/Pietryčių Azijos virtuvės). 

5. Tas atsakymas kažkiek varijuoja priklausomai nuo nuotaikos, bet bene pastoviausiai mano pateikiamas atsakymas yra Van der Graaf Generator – Arrow. Man tai yra negyvenamos salos daina, jos melodija yra nepakartojama, jos konstrukcija su savo 39 (jei gerai atsimenu skaičiavimą) sinkopuotų ketvirtinių frazėmis yra neišsemiama, Hammill'io lyrika be galo vaizdinga ir gili, ko dar norėt. Atsarginis atsakymas specialiam atvejui, kai kas paklausia, koks mano mėgstamiausias koncertinis dainos įrašas, yra Jefferson Airplane – Have You Seen The Saucers? iš Thirty Seconds Over Winterland albumo, bet čia gal truputį jau kita opera.

Mano klausimai: 

1. Biliardas ar boulingas? 

2. Ar turite tokią knygą, kurios skaitymo patirtį atsimenat kaip baisų nuobodulį, bet nepaisant to ją vis tiek perskaitėte? Jei taip, gal galite įvardyti ją/jas. 

3. Kokioj situacijoj daugiausiai susimąstot apie savo vidų, išgyvenimus, emocijas ir pan. Ar tai važiuodami į darbą / iš darbo, ar lygindami drabužius, ar klausydamiesi muzikos, o gal kaip tik, tyloje, kai visiškai niekas neblaško?

4. Ar jūs asmeniškai esate patenkinti viešuoju sveikatos sektoriumi Lietuvoje? Ar visgi dažniau tenka kreiptis į privačius gydytojus?

Pastaba: jei negyvenate Lietuvoje ir nesinaudojate šiomis paslaugomis, tada atsakykite tą patį klausimą apie savo gyvenamą šalį.

5. Net neabejoju, kad teko gyvenime lankytis koncertuose. Ar galėtumėte pasakyti populiariausią žvaigždę, kurios koncerte teko būti? Ir analogiškai, ar galėtumėte pasakyti mažiausiai žinomą atlikėją, kurio/kurios koncerte teko būti?

	10			Van der Graaf Generator - Arrow
	1			Jefferson Airplane - Have You Seen the Saucers? (gyvai „Winterland“ San Fransiske, 1972 m. rugsėjo 21 d.)

Laikas iš tiesų nėra kažkas, ko gali trūkti - jis visiems mums duotas vienodas. T.y., 24 valandos per parą. Ir todėl versti kaltę šitai koncepcijai, vietoj atsakomybės prisiėmimo sau byloja apie šiokį tokį nebrandumą. Plius, jis nėra apčiuopiamas dalykas, kad juo būtų galima disponuoti kaip daiktu. Net jeigu para truktų 48 val., arba žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė būtų dviguba, mano teorija yra, kad didžioji dauguma žmonių vis tiek užpildytų didesnę savo laiko dalį to laiko tempimu, rinkdamiesi veiklas, kurios atitolina nuo iššūkius keliančių, nepatogių situacijų, kaip, pvz., darbas, žinant, kad žmogus iš prigimties nėra linkęs į darbą, arba gal ne patį darbą, o linkęs vengti neigiamų su darbu asocijuojamų pasekmių, kurios kyla iš prievolės dirbti, kaip, pvz., sveikatos pablogėjimas, emocinis ir fizinis išsekimas. Nors lygiai taip pat darbo trūkumas gali sukelti tokius pačius sunkumus, nes darbas yra viena sudedamųjų dalių, kuri sukuria žmogui gyvenimo prasmę, o jo trūkumas atvirkščiai - kelia beprasmybės jausmą, kuris, arguably, yra dar kenksmingesnis nei nuolatinis užimtumas. Taigi, aš sakyčiau, kad turėjimas daugiau laiko potencialiai dar labiau atitolintų žmogų nuo vidinio pasitenkinimo jausmo pasiekimo. Nes esmė nėra laiko kiekyje, o tame, kaip tą laiką išnaudoji, siekiant būtent tų dalykų, kurie tau svarbiausi. Ir laiko limitai yra mums netgi būtini, kad išfiltruotume, kas iš tiesų mums svarbiausia ir gebėtume gyventi pagal atsirinktas svarbiausias vertybes. Be frazės memento mori reikšmingumo mums stygtų motyvacijos gyventi vertybėmis ir dorybėmis pagrįsta gyvenimą.

Ir taip, būtų labai malonu, jeigu daugiau žmonių atsakytų į šiuos klausimus ir būtų galima išgirsti įdomesnių kitų perspektyvų atsakymų. Bet galbūt aš pasiliksiu tuos pačius klausimus vėliau, kad nereikėtų laužyti žaidimo taisyklių.

Baisiai geri Viltės klausimai, siūlau ir kitiems save pagal juos paanalizuoti:

1. Laiko. Labai daug įdomių dalykų tenka atidėti neapibrėžtam laikotarpiui, nes paroj yra ribotas valandų skaičius. 

2. Daug žmonių mano gyvenime daro įtaką, bet vieną vienintelį išsirinkt baisiai paprasta, nes tas žmogus man įtaką daro nuo dienos 0 iki dabar. Tai mano mama. Nekalbant apie fizinę prasmę (tai, kad aš esu ir užaugau), labai daug ir emocinių, ir intelektualinių elementų yra perimta būtent iš mano mamos. 

3. Su realizmu kiek sunkoka, bet labiausiai norėčiau, kad šis portalas tiesiog virtų kaip 2012-aisiais. Kad būtų daug skaitytojų, diskutuotojų, kūrėjų ir korespondentų, dažnai keliančių naujienas, renginių informaciją ir pan. Jau turbūt esu daug kartų sakęs, kad nesvajoju apie jokias funkcionalumo revoliucijas, man nebūtini kažkokie labai inovatyvūs dizaino sprendimai, man svarbi bendruomenė. Bet kaip realiai tą bendruomenę prisitraukti su mažiausiom pastangom, tai kitas klausimas.

4. Žalia (sodri, gali turėti čiutačkį mėlynumo ir ginkdie ne salotinė versija, daugmaž optimalus hex kodas: 1EB35F); 

Jei vienaženklis skaičius: 4. Jei dviženklis: 17. Jei daugiaženklis: fikcinis skaičius "gazilijonas". Kodėl, sunku pasakyti. Ketvertą dar galėčiau paaiškinti jame slypinčiomis simetrijomis, keturkampės figūros esti labai estetiškai simetriškos, daugybė mūsų mitologinių ir kultūros dalykų apipinta apie šį skaičių ir pan. Keturi yra mūsų kultūroje labiausiai imponuojantis natų (dūžių) skaičius viename takte / frazėje ir t.t. 17 man paaiškinti sudėtinga: tai gan netradicinis pirminis skaičius, apie kurio egzistavimą tiesiog daug kas pamiršta. 17 man savotiškas underdog, kurį vis norisi priminti žmonėms. O gazilijonas šiaip gera meninė priemonė nusakyti neapsakomai didelį skaičių.

Apie raidę seniai galvojau. 1 klasėje labiausiai mėgau f mažąją. Tai vienintelė mažoji raidė, kuri prasitęsdavo per tris pradinuko sąsiuvinio linijas, man tas jos ilgis kažkaip imponavo. Dabar jei reiktų rinktis, turbūt rinkčiausi ė, tiesiog unikali, labai lietuviška raidė. Nors iš balsių man patinka u garsas, o taip pat kieti ir rečiau žodžiuose pasitaikantys priebalsiai, tokie kaip b, d, ta pati f, g man patinka. 

Maistas: šaltibarščiai. Atsiras žmonių, kurie sakys, kad čia feikas, desertinis gėrimas/šliurbalas, o ne maistas, tai tada sakysiu lamb korma (nu ar koks panašus nevištieninės mėsos patiekalas iš Indijos/Pietryčių Azijos virtuvės). 

5. Tas atsakymas kažkiek varijuoja priklausomai nuo nuotaikos, bet bene pastoviausiai mano pateikiamas atsakymas yra Van der Graaf Generator – Arrow. Man tai yra negyvenamos salos daina, jos melodija yra nepakartojama, jos konstrukcija su savo 39 (jei gerai atsimenu skaičiavimą) sinkopuotų ketvirtinių frazėmis yra neišsemiama, Hammill'io lyrika be galo vaizdinga ir gili, ko dar norėt. Atsarginis atsakymas specialiam atvejui, kai kas paklausia, koks mano mėgstamiausias koncertinis dainos įrašas, yra Jefferson Airplane – Have You Seen The Saucers? iš Thirty Seconds Over Winterland albumo, bet čia gal truputį jau kita opera.

Mano klausimai: 

1. Biliardas ar boulingas? 

2. Ar turite tokią knygą, kurios skaitymo patirtį atsimenat kaip baisų nuobodulį, bet nepaisant to ją vis tiek perskaitėte? Jei taip, gal galite įvardyti ją/jas. 

3. Kokioj situacijoj daugiausiai susimąstot apie savo vidų, išgyvenimus, emocijas ir pan. Ar tai važiuodami į darbą / iš darbo, ar lygindami drabužius, ar klausydamiesi muzikos, o gal kaip tik, tyloje, kai visiškai niekas neblaško?

4. Ar jūs asmeniškai esate patenkinti viešuoju sveikatos sektoriumi Lietuvoje? Ar visgi dažniau tenka kreiptis į privačius gydytojus?

Pastaba: jei negyvenate Lietuvoje ir nesinaudojate šiomis paslaugomis, tada atsakykite tą patį klausimą apie savo gyvenamą šalį.

5. Net neabejoju, kad teko gyvenime lankytis koncertuose. Ar galėtumėte pasakyti populiariausią žvaigždę, kurios koncerte teko būti? Ir analogiškai, ar galėtumėte pasakyti mažiausiai žinomą atlikėją, kurio/kurios koncerte teko būti?

	10			Van der Graaf Generator - Arrow
	1			Jefferson Airplane - Have You Seen the Saucers? (gyvai „Winterland“ San Fransiske, 1972 m. rugsėjo 21 d.)

Visi esam savotiskai reiksmingi/savotiskai paplauke, prasom nesusireiksminti

Ne visai suprantu į ką yra nukreipti šie komentarai, ar į mano komentarą, ar į Einaro klausimus. Bet jeigu Silentist, ar kitą narį, komentaras kaip nors žeidžia, laisvai ištrinsiu jį.

Gerai, dabar pabandau rimtai atsakyti. Aš nemanau, kad Einaras bandė kažkuo būtent jus užkabinti. Manau, kad jūs maišote peikimą su lengva kritika. Jo klausimai man pasirodė retoriniai, kas reiškia, kad į juos galima atsakinėti legvai pasamprotaujant be siekio prieiti kažkokias išvadas, o jūs priėmėte kaip puolimą. Nenoriu invaliduoti kaip jūs jaučiatės, bet kartais jausmus reikia atidėti į šalį, taip sakant. O jeigu yra noras aiškintis santykius giliau, tai visada yra galimybė parašyti asmeniškai (ši funkcija vis dar veikia).

Dabar truputi mano nuomonės apie jūsų reiškimąsi (jei nesupyksite): man netrukdo, kartais būna įdomu, kartais juokinga, bet turbūt kaip ir daugumai, ne visada malonu. Aš visada laikysiuosi nuomonės, kad net jei tai internetas, ir jame reikia išlaikyti tam tikrą kultūros lygį ir suprasti, koks elgesys yra adekvatus. Žinoma, bet kas ir bet kada gali netyčia peržengti ribas, bet visi daro klaidų, tik svarbiausia tai mokėti pripažinti ir pasimokyti ateičiai.

Ir visiškai nesutinku, kad visiems dabar reikia kažkaip identifikuotis. Čia gi tik internetas. Niekas negali būti priimama per daug rimtai, kaip ir negali viskuo tikėti ir pasitikėti. Visiškai nesuprantu šito jūsų narių atskyrimo. Kuo jums dabar Konditerijus nusikalto? Niekas nieko čia iki galo nežino, nebent, ir tik nebent, žino realybėje.

Tai va, pats kalbate apie atsakomybę, o kur jūsų paties atsakomybė? Klasiškas variantas, žiūrėti į ką kiti daro ir kaltinti, kad jie nesielgia, kaip jūs norėtumėte. O pats pasižiūrėti į tai, kaip atrodote kitiems jau nemokate. Dažniausiai, jeigu kas nors jus sutriggerina, tai reiškia, kad problema yra ne juose, o jumyse.

Mazas nusciuvimas ir miglotas atsakymas bet as visai kitu klausiau

Ok. Pamirskim sita visa. fuck it. Trinkim suda. Bet ateiciai prisiminkim, okey?

Nesutinku. Aš tik norėčiau paprašyti, kad palauktumėte kol nuslūgs emocijos ir tada pagalvoti iš naujo ką atsakyti. Jeigu bent kiek mane norite išgirsti. Nenorėčiau ir ateičiai prisiminti nieko, o tiesiog išspręsti reikalą ir daugiau nekalbėti tų pačių š.

Gerai, dabar pabandau rimtai atsakyti. Aš nemanau, kad Einaras bandė kažkuo būtent jus užkabinti. Manau, kad jūs maišote peikimą su lengva kritika. Jo klausimai man pasirodė retoriniai, kas reiškia, kad į juos galima atsakinėti legvai pasamprotaujant be siekio prieiti kažkokias išvadas, o jūs priėmėte kaip puolimą. Nenoriu invaliduoti kaip jūs jaučiatės, bet kartais jausmus reikia atidėti į šalį, taip sakant. O jeigu yra noras aiškintis santykius giliau, tai visada yra galimybė parašyti asmeniškai (ši funkcija vis dar veikia).

Dabar truputi mano nuomonės apie jūsų reiškimąsi (jei nesupyksite): man netrukdo, kartais būna įdomu, kartais juokinga, bet turbūt kaip ir daugumai, ne visada malonu. Aš visada laikysiuosi nuomonės, kad net jei tai internetas, ir jame reikia išlaikyti tam tikrą kultūros lygį ir suprasti, koks elgesys yra adekvatus. Žinoma, bet kas ir bet kada gali netyčia peržengti ribas, bet visi daro klaidų, tik svarbiausia tai mokėti pripažinti ir pasimokyti ateičiai.

Ir visiškai nesutinku, kad visiems dabar reikia kažkaip identifikuotis. Čia gi tik internetas. Niekas negali būti priimama per daug rimtai, kaip ir negali viskuo tikėti ir pasitikėti. Visiškai nesuprantu šito jūsų narių atskyrimo. Kuo jums dabar Konditerijus nusikalto? Niekas nieko čia iki galo nežino, nebent, ir tik nebent, žino realybėje.

Tai va, pats kalbate apie atsakomybę, o kur jūsų paties atsakomybė? Klasiškas variantas, žiūrėti į ką kiti daro ir kaltinti, kad jie nesielgia, kaip jūs norėtumėte. O pats pasižiūrėti į tai, kaip atrodote kitiems jau nemokate. Dažniausiai, jeigu kas nors jus sutriggerina, tai reiškia, kad problema yra ne juose, o jumyse.

Mazas nusciuvimas ir miglotas atsakymas bet as visai kitu klausiau

Ok. Pamirskim sita visa. fuck it. Trinkim suda. Bet ateiciai prisiminkim, okey?

Gerai, dabar pabandau rimtai atsakyti. Aš nemanau, kad Einaras bandė kažkuo būtent jus užkabinti. Manau, kad jūs maišote peikimą su lengva kritika. Jo klausimai man pasirodė retoriniai, kas reiškia, kad į juos galima atsakinėti legvai pasamprotaujant be siekio prieiti kažkokias išvadas, o jūs priėmėte kaip puolimą. Nenoriu invaliduoti kaip jūs jaučiatės, bet kartais jausmus reikia atidėti į šalį, taip sakant. O jeigu yra noras aiškintis santykius giliau, tai visada yra galimybė parašyti asmeniškai (ši funkcija vis dar veikia).

Dabar truputi mano nuomonės apie jūsų reiškimąsi (jei nesupyksite): man netrukdo, kartais būna įdomu, kartais juokinga, bet turbūt kaip ir daugumai, ne visada malonu. Aš visada laikysiuosi nuomonės, kad net jei tai internetas, ir jame reikia išlaikyti tam tikrą kultūros lygį ir suprasti, koks elgesys yra adekvatus. Žinoma, bet kas ir bet kada gali netyčia peržengti ribas, bet visi daro klaidų, tik svarbiausia tai mokėti pripažinti ir pasimokyti ateičiai.

Ir visiškai nesutinku, kad visiems dabar reikia kažkaip identifikuotis. Čia gi tik internetas. Niekas negali būti priimama per daug rimtai, kaip ir negali viskuo tikėti ir pasitikėti. Visiškai nesuprantu šito jūsų narių atskyrimo. Kuo jums dabar Konditerijus nusikalto? Niekas nieko čia iki galo nežino, nebent, ir tik nebent, žino realybėje.

Tai va, pats kalbate apie atsakomybę, o kur jūsų paties atsakomybė? Klasiškas variantas, žiūrėti į ką kiti daro ir kaltinti, kad jie nesielgia, kaip jūs norėtumėte. O pats pasižiūrėti į tai, kaip atrodote kitiems jau nemokate. Dažniausiai, jeigu kas nors jus sutriggerina, tai reiškia, kad problema yra ne juose, o jumyse.

Kokie klausimai, labai retoriniai, tai nežinau kaip čia seksis atsakyti į juos :D Aš, beje, ne į kiekvieną atsakau temą, o tik ten, kur turiu ką atsakyti, tad net nelabai tikslus klausimas :D

Nieks nedraudžia ir apie retorinius klausimus pasamprotauti. O dėl tavęs, tai žinau, kad sąmoningai hiperbolizuoju, tiesiog pastebėjau, jog tikrai dažnu atveju galiu tikėtis pamatyti tavo repliką. 

Kokie klausimai, labai retoriniai, tai nežinau kaip čia seksis atsakyti į juos :D Aš, beje, ne į kiekvieną atsakau temą, o tik ten, kur turiu ką atsakyti, tad net nelabai tikslus klausimas :D