Pastaruoju metu daug klausau tiek "Jupiter", tiek "Elements". Ir kuo toliau, tuo labiau šiuos du albumus pamilstu. Ir labiausiai žavi boso įtaka visai muzikai. O "Air" - na, vienas pirmųjų kūrinių, nuo kurių pradėjau kapstytis Atheist repertuare, ir iki šiandienos išlikęs vienu nerealiausių kūrinių. "The Breathe" žodžių rėkimas kartu su laužyta instrumentine partija (kiekvieno iš dviejų posmų finalas šita dalelė yra) mane labiausiai pavergiantis momentas, o Atheist ir kitose dainose tokių gausu. Juos, nepaisant ilgų kūrinių vengimo, dėl tokių partijų sudėtingumo galime pridėti ne tik į death ar jazz, bet ir progressive lentyną. O beveik kiekvienam Atheist kūriniui, įskaitant ir šį, galima duoti dešimtuką.
Ne tik, visos pasiūlytos dainos buvo melancholiškos. Išskyrus Sahjos. Nežinau ar Sahja yra siūlęs kada melancholišką dainą. Arba jei ji galėtų tokia būti, vis tiek skamba pakiliai.
Obtest? Po daug metų? Aš juos pernai Kilkim Žaibu mačiau ir net aprašiau kažkur čia music'e. Mane tas koncertas labiau dėl Juodvarnio domino, bet Juodvarnį mačiau prieš pusmetį gal, tai susilaikiau.
2014 m. liepos 6 d. 12:38:44
Pastaruoju metu daug klausau tiek "Jupiter", tiek "Elements". Ir kuo toliau, tuo labiau šiuos du albumus pamilstu. Ir labiausiai žavi boso įtaka visai muzikai. O "Air" - na, vienas pirmųjų kūrinių, nuo kurių pradėjau kapstytis Atheist repertuare, ir iki šiandienos išlikęs vienu nerealiausių kūrinių. "The Breathe" žodžių rėkimas kartu su laužyta instrumentine partija (kiekvieno iš dviejų posmų finalas šita dalelė yra) mane labiausiai pavergiantis momentas, o Atheist ir kitose dainose tokių gausu. Juos, nepaisant ilgų kūrinių vengimo, dėl tokių partijų sudėtingumo galime pridėti ne tik į death ar jazz, bet ir progressive lentyną. O beveik kiekvienam Atheist kūriniui, įskaitant ir šį, galima duoti dešimtuką.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas