nu ideja apie minkstaji kalejima atrodo kiek.. nereali.. tiesa pasakius tokios lesos kaliniams kai geriau butu skiriama ju aukoms. ai ..

Cia teisingai, bet tokie kaip maniakai, taigi cia jau ne netycia slidineja...

Jo, pavyzdziui ziauriai kankint

Kuriam? Tam, kuris žudo, ar tam, kuris žudomas? Manau abiem atvejais galima sakyti, kad atsakymas gali būti tiek teigiamas tiek neigiamas. Viskas priklauso tik nuo žmogaus pamišimo ir kitokių nukrypimų.
Bet kuriuo atveju vykdydamas mirties bausmę žmogus automatiškai tampa žmogžudžiu, besidangstančiu skambiais teisingumo lozungais. Esmė tokia, kad vienu lavonu daugiau nei buvo prieš tai.

Tai va todėl aš ir sakau, kad mes ne dievai ir ne mums žudyti ką nors savo malonumui...

Net ir tuo atveju 100 procentų nėra.Būna atvejų,kai prisiima kito kaltę.Ar dar kaip panašiai...

100 proc įrodyta bus tada, kai žmogus pats prisipažins, kas įvyksta tikrai labai retai...

Reikia, kai kaltė įrodyta 100proc. tada pritariu, visais kitais atvejais yra abejonė.

Mes ne dievai kad spręstume kam gyventi, o kam mirti. Be to man daug didesnė kančia būtų gyventi uždarytai kameroje, kai kiekviena diena tokia pati kaip ir prieš tai buvusi, kai niekas nesikeičia taip ilgai, kad jau imi manyti, jog sustingai laike ir nebesuvoki diena ar naktis... ir viskas atrodo nesvarbu - taip toli toli...
Tai betikslė vegetacija... tai baisiau už mirtį...

kaip matau, niekam nepatiko MINKSTOJO KALEJIMO mintis arba niekas daugiau neskaite. ech jus tinginiai..

o tu manes sito neklausk. bet man patiko pati ideja. cia vienas zmogutis sukure, o as nepaklauus naglai panaudojau ir papublikavau jums. nzn, sakykit ri darykit ka norit. fantazuot galima i valias. geriau pafantazuot, negu siaip blevyzgot. manau, kad tokia bausme ir reikalinga ir ne. zinoma, niekas nenoretume buti ju vietoje, bet visada atsiranda bet..

as uz, bet tik tais atvejais, kai to tikrai nusipelno. na visokiems isgamoms. kurie iszudo sheimas arba vaikus palieka be tevu arna is tevu atima vaiku. na, kai atvejau labai ziaurus ir zodziu dar visus tuos serijinius zudikus. nzn, sunkus cia klausimas...

oal

MINKŠTASIS KALĖJIMAS

Nors vienos valstijos gyventojai, po visuotinos jų nuomonės apklausos, pritarė, kad sunkiems nusikaltėliams būtų taikoma mirties bausmė, valdžia tai daryti negalėjo - reikėjo prisitaikyti prie aplinkinių šalių įstatymų. Po pasitarimų su rimtais psichologais nutarta statyti naują modernų kalėjimą nuteistiesiems iki gyvos galvos. Pastatė.
Pirmąjį į šį kalėjimą atvedė labiausiai nusikaltusį. Tai buvo atletiškas vyrukas, pravarde Pinčius. Jis su panieka ir pašaipa žengė pro naujojo kalėjimo duris, ir tik kai jam padavė naują modernų mobilųjį telefoną, nusikaltėlis kiek sutriko. Kalėjimo viršininkas paaiškino, kad su juo bus bendraujama tik šiuo specialiuoju "mobiliaku". Visi kalinio prašymai bus patenkinti, išskyrus tris: nebus keičiamos kameros sienos ir grindys, nebus kompiuterio ir negaus alkoholinių gėrimų. Dabar jis turįs apsivilkti duodama vasarinuke ir trumpikėmis.
Prasivėrus naujojo kalėjimo kameros durims, Pinčių nustebino jos šviesumas. Žvelgdamas į stiklines lubas, žmogžudys nepastebėjo minkštų grindų ir susmuko. Atsistojo, bet kojos smigo tarsi į minkštai pripūstą guminį čiužinį. Reikėjo išskėsti rankas pusiausvyrai, kad būtų galima nužengti nors porą žingsnių. Dabar kalinys prisiminė nuolatinius ankstesniuosius priekaištus kalėjimo vadovybei dėl grindų. Šios grindys buvo ir minkštos, ir šiltos.
Nugriuvęs viduryje kameros, pradėjo žvalgytis. Kamera buvo didelė, aukšta. Jos sienos, kaip ir grindys, beveik iki lubų buvo apkaltos minkšta stipria danga. Kalinys suprato, kad galvos į sieną nepadaužys. Žvalgėsi. Aukštai loveliuose žydėjo dirbtinės gėlės, pro stiklinį stogą sklido dienos šviesa, o virš jo lingavo medžio šakos. Aukštai ant dviejų priešpriešinių sienų kabojo du dideli plokšti televizoriai, o ant kitų dviejų, taip pat aukštai, puikavosi balti modernūs lempų gaubtai su kameros stebėjimo stiklinėmis akimis. Jokie garsai netrikdė ramybės. Nebuvo lovos, tik minkšta pagalvė ir lengvas apklotas. Grindys tiko miegui, minkštos. Nešalta. Sklido gaivus oras. Pinčius dabar suprato, kodėl jį čia apgyvendino tik su tokia lengva apranga.
Neįprasta erdvė trikdė. Supykęs suspaudė duotąjį telefoną. Tai buvo vienintėlis daiktas, kurį čia turėjo. Svyruodamas atsistojo ir sviedė jį į kabantį ekraną. Nepataikė. Perpykęs, pagiežingas, piktas, žmogžudys pasiuntė žinutę, kad norįs š… Sienoje prasivėrė minkštos durys ir jis beveik ropom įlingavo į šviesų kambarėlį. Sėdėti ant minkšto klozeto buvo malonu, tualetinio popieriaus skiautės bemat susmuko, o vanduo greit nugarmėjo. Pinčius nusprendė pasėdėti ilgiau, bet tvaikas iš klozeto privertė grįžti. Tualeto durys užsidarė. Ėjimas per minkštas čiužinines grindis pakirto kojas. Ar tai mankšta ir ne mankšta?!
Nurimęs, gulėdamas viduryje minkštosios kameros, nusikaltėlis pradėjo siųsti įvairiausių prašymų žinutes. Beveik visi norai buvo išpildomi. Keitėsi sienų spalvos, užsidengdavo stiklinis stogas, degdavo ir užgesdavo lempos, keitėsi šviesos stiprumas, kaitaliojosi kameros temperatūra, oro drėgnumas, įsijungdavo vienas ar abu televizoriai, dirbo visi kanalai. Jis nebegalėjo skųstis erdvės mažumu, oro trūkumu, negalėjimu judėti, informacijos stoka.
Valgė valgyklėlėje šalia kameros. Valgė tai, ko paprašė, narkotikus gavo tokius, kokių prašė. Valgyklėlės grindys ir sienos buvo minkštos, iš aukštai žvalgėsi sekimo akis. Stalas aptrauktas stipriu audiniu, kurio neįpjausi plastmasiniu peiliu. Kėdė lingavo nuo bet kokio judesio. Pinčius iš pykčio išdrabstė maistą ant valgomojo sienų ir grindų, tik lubų nepasiekė. Prispjaudė, privėmė ir pasiramstydamas siena norėjo išeiti, bet durys neatsidarė tol, kol nepaliko pasiimtosios šakutės. Kitus kartus valgyti pradėdavo švarioje valgyklėlėje, o maisto drabstymai ir spjaudymai greitai atsibodo. Nesimatė tuo nepatenkintų žmonių. Jeigu pridergdavo savo miegamąją kamerą, tekdavo ilgai laukti, kol išvalys. Kas ir kaip išvalydavo, jis nematydavo. Miegodavo. Pinčius greitai suprato, kad tokie pasismaginimai jam pačiam nemalonesni, nei kitiems.
Bėgo dienos.
Paprašė priemonių mankštai. Gavo. Visos buvo minkštos ir lengvos. Net kamuolys. Teko apsiriboti ropojimu per pataluotas grindis arba svyruoti išskėstomis rankomis nuo sienos iki sienos. Lavėjo pusiausvyra ir stiprėjo šlaunų raumenys.
Bėgo dienos.
Miegojo minkštai ir šiltai iki valiai. Prausdavosi duše du kartus per savaitę. Kartą per mėnesį jo laukdavo kirpėjas. Tada Pinčius save pamatydavo veidrodyje. Sunkiai atpažindavo. Žmogžudžiui kalbėtis su kirpėju nesisekdavo, nes kirpėjas visuomet būdavo panašus į kurią nors jo auką.
Bėgo dienos.
Į pasimatymus su artimaisiais nebenorėjo eiti…
Bėgo dienos.
Minkštajame kalėjime Pinčius aptingo. Priprato. Patiko. Mėgavosi šiluma, maistu, narkotikais, rūkalais, televizijos pasauliu. Nebenorėdavo praustis. Atbuko buvę norai. Miegas ir narkotikai sutrumpino gyvenimą. Užteko kelerių metų.
Mirė be mirties bausmės.
Į išdezinfekuotą kamerą buvo įvestas kitas nuteistasis iki gyvos galvos...

---------------------------------------- ---------------------------------------- ---------------------------------------- ---------------------------------------- ----------------

va taip reikia spresti nusikalteliu problemas, nuteistus iki gyvos galvos...

aš tikriausiai ne žmogus

nu suktai čia gaunasi...tada reikia žudyt tuos maniakus, kad jie vėl ko nors nenužudytų. ar aš prieštarauju pati sau? o dėl populiacijos...tai tie kurie prisidaro vaikų ir nemoka jais rūpintis, tų vaikai ir užauga maniakais ar šiaip sužalota psichika. tokius žmones reikia iškastruoti. ir jeigu mano vaikas taps tokių maniakų auka? krc reikia išskersti visa žmoniją, išskyrus mane, ir tada jokių problemų. kaip pasakė Stalinas : "yra žmogus - yra problema, nėra žmogaus - nėra problemos."
nežiūrėkit rimtai į mano blevyzgas. pastaruoju metu skundžiuosi loginio mąstymo stoka.

Tikrai nenoriu gimdyt. nenoriu apsikraut tokiais rūpesčiais, tam ,kad išauginčiau dar vieną pabaisą. o aš stengiuosi niekam netrukdyti ir neteršti gamtos. o tiems nusikaltėliams vietoj kalėjimo iki gyvos galvos reikėtų geros psichologinės pagalbos, bet kadangi šiais laikais gerų psichologų retai pasitaiko, tai greičiausiai jie niekuo nepadėtų ir būtų gerai nusikaltėliams pritaikyt mirties bausmę. jei neina jų padaryt geresniais, tai reikia nužudyt. vis mažiau debilų. vistiek kalėjime jie nieko nepasimoko.

Taip ir gaunasi tas užburtas ratas iš kurio ištrūkti labai sunku, nes mažai, kas parodo norą nutraukti tą užkeiktą ciklą. O vienas lauke juk ne karys.

tu neklausai, ką tau sakau (nežiūri ką rašau), norinčius, net gatvės šlavėjais nevisada priima dėl praeities. O ėst tai reikia. Taip ir vėl atsiranda pagunda eiti lengvesniu keliu.

Taip, galima, bet ne kiekvienas nori (blogai daro) + kaip jau sakiau niekas nenori darbuotojų su kriminaline praeitim.

Darbo birža labai jau lėtai veikia... o kartais taip ir nesuranda darbo.