Dievaži. Šviesiausias pavydas tau.! : ) Ak. Įdomu, kur aš tuo metu blūdijau : ]]
Taip, tikiuos dar bus progų pamatyti. Juos abudu.
High hopes..

Waters'ą mačiau Paskui skrajojau ir skrajojau. Nes aš JĮ mačiau. Aš JĮ girdėjau. Skamba juokingai, iš tiesų Kaip kokios mokinukės svaičiojimai. Bet kad taip ir jaučiausi. Nors jei ten būtų buvę Floyd'ai, visi kartu, būtų dar nuostabiau.
Norėčiau pamatyti ir Gilmour'ą. Išgirsti tą jo balsą. Ir nuostabų grojimą gitara. Gal kada pasitaikys tokia proga. I hope.

Na, Syd'as toks žaižaruojantis.. : ]
Knygoje 'Rough Guides to Pink Floyd' nemažai apie jį parašyta, jo ieškojimus, kliedėjimus-klajojimus.
O dėl geriausių Floyd'ų laikotarpio tai taip, man taip pat artimesnis vidurinysis- vėlyvasis jų kūrybos demonstravimas.
Gaila, kad kartu visi jie ne taip ilgai prabuvo. Muzikiniu požiūriu. O taip žavingai-oldschool'iškai-britishkai jie atrodė:
https://www.fortunecity.com/tinpa.../548/ group6.jpg

ypač čia:
https://i17.photobucket.com/album...SYD_B ARRETT.jpg

Et..
O dabar jau ne tik S. B, bet ir R. Wright'as paliko šį pasaulį. Gaila labai.
Mintyse dar viliuosi, kad bent R. Waters'as ar D. Gilmour'as apsilankys kur arčiau mūsų šalies ir bus galima iš arti pamatyti/paklausyti/užuosti bent kruopelytę tos P. F dvasios.

Ooo, taip. The Final Cut spinduliuoja tokia jėga, kaip joks kitas Floyd'ų albumas
Šiaip, klausant jų solinės kūrybos nejučia bandai susieti, sulyginti su Floyd'ais. Bet greitai pastebi, kad nieko nebus. Nes bus tik viena dalis, bet trūks kitų labai svarbių detalių.
Kas dėl Syd'o. Taip, jis keistas. Ir jo muzika tokia šizofreniška. Ir jis pats nuostabus (pripažįstu, kažkada jis buvo žymiai didesnė meilė nei Waters'as, vien dėl to savo pamišimo). Tik kartais mane pradeda nervuoti kai kurių žmonių požiūris, kad geriausias Floyd'ų laikotarpis - tik su Syd'u. O aš kaip tik sakyčiau, kad vėlyvesnieji Floyd'ai - harmoningesni, dinamiškesni ir nuostabesni (aišku, labai jau subjektyvu, bet...).

Tiesa.
R. Watersui net ir sunku nesimpatizuoti : ) Labai stiprus jis, rodos, vyras, muzikine, idėjine, kūrybine prasme. O iš jo indėlio į Floyd'us - [Sienos jau net neminiu] man bene labiausiai - The Final cut. Bene visas albumas emociškai galingas.

Jei norima paklausyti jų atskirai, irgi savotiškai įdomu. Taip, jei nebandoma atkartoti Floyd'ų, o išryškinamos tik individualios muzikinės sąvybės.
Last.fm'e radio įvedus prie Artist - Pink Floyd - groja daug jų kiekvieno solinių dainų.

Atrodo, Vienoje nusipirkau S. Barrett'o - Opel. Tai šypseną įdomią kelia tas albumas : ]
Ta šyzofreniška psichodelika tokia savita, labai Barrett'iška. Nuotaikos tam reikia, nors šiaip smagus ypatingai. Keistuolis Syd'as, bet irgi svarbus- aštrus, neišvengiamas Floyd'ų prieskonis.

Tai čia savaime aišku. Atskirai juos paėmus nebėra to "kažko" kas Floyd'us daro tokiais nuostabiais Ir šiaip, aš pati nelabai mėgstu lyginti, kuris įnešė daugiau į grupės kūrybą, nes visi jie yra muzikiniai genijai, savo sugebėjimus sujungę į tobulą (beveik) visumą.
Bet Waters'ui aš simpatizuoju kaip žmogui, kaip asmenybei, kaip muzikantui. Taip, jo soliniai darbai nublanksta prieš Floyd'ų kūrybą, bet juose yra ta nuotaika būdinga tik Waters'ui. Ir dėl to tai yra taip nuostabu

nepakartojami jie visi.. : )
Su vienu žmogumi iki šiol aktyviai diskutuojame apie kiekvieno jų [ir S. Barrett'o, ir R. Wright'o, N. Mason'o, jau nekalbu apie pagrindinius] indėlį į P.F.
Netgi jei taip, pagrindinė grupės ašis ir buvo idėjinis R. Waters'as, bet jo solinė kūryba jau vis tiek ne tas. Vadinasi, tik jie visi kartu sudaro vientisus Pink Floyd'us.

O koncertas nepakartojamas išties. Tikrai drąsiai įrašyčiau į geriausių visų laikų koncertų top 5-uką.

Taip, šis buvo puikus. ir ta liūtis/žaibų specialieji efektai.. : ] Kaip pagal užsakymą.

O šiaip tai Pink Floyd koncertą Berlyne [po sienos nugriovimo] žiūrėčiau dar ir dar.
R. Waters'o užsidegimas tenais nepakartojamas: taip ir stovi prieš akis tas vaizdas, kaip jis ant sofos užsimerkęs 'Nobody home' dainuoja..

Apocalypticos koncertas (kur buvo Trakų pilyje) paliko patį geriausią įspūdį. Ten tai buvo kažkas nerealaus. O dar prasidėjusi liūtis vidury koncerto ir tie visi griaustiniai ir žaibai...sukūrė dar geresnę atmosferą. Ir jų bendravimas su minia... nemanau, kad įmanoma surengti dar geresnį koncertą nei šis.. (:

Vis dar. + Gravel L'Amoure 05,09. Tie styginiai..

Roger Waters koncertas 2006, Maskvoje. Nuostabus jausmas, atmosfera - stebuklinga. Geriausios dainos ir tas iš proto vedantis Waters'o balsas - nepamirštama. Buvau visai netoli scenos, išties neišdildomas įspūdis matyti iš taip arti (sąlyginai) savo dievuką. Aišku, jeigu tai būtų Pink Floyd'ų koncertas turbūt viskas būtų buvę dar nuostabiau

R.E.M.'ų nepamiršiu niekados. Ir dar kada gal nuvyskiu juos pamatyt, kai jau atsiras daugiau judėjimo laisvės.
Nors ko gero tada pirmenybė suteikta ne jiems bus.

Kaip bebūtų, kitų metų tikiuos dar geresnių.

lenny kravitz, o antroj vietoj snoop dogg, nors daugiau koncu nemaciau

bjork ir snoop doggg

Built to grind.
Bet bus geresnių. Kad ir kitąmet labai tikiuos į Čekijos kasmetinį Obscene Extreme nuvykt.

Björk, žinoma. Nekomentuosiu, per daug ypatinga tai buvo

Ir prieš kokius 5 ar 6 metus (garbės žodis, nepamenu!) Robert Wells koncertas Klaipėdoj. Apie jį anskčiau girdėjus buvau tik iš sesers, bet va ten tai buvo geeeeras. Nors muzikinio skonio dar nebuvau visiškai susiformavus ir net neįsivaizduoju kokį įspūdį man tai paliktų dabar. Nemoku aš įvertint atlikėjų, perdainuojančių ir pergrojančių svetimą kūrybą. Kita vertus, gaš, kai pamenu, kiek ten buvo energijos ir kokia charizma jis spinduliavo, tai matyt mano jaunas amžius neturėjo turėt per didelės įtakos vertinant koncerto kokybę.
Be to, kiek žinau, jis ir taip žinomas kaip labai originalus senų kūrinių interpretuotojas. Ir kompozitorius, man regis? Pamenu, net per muzikos pamoką klausėm jo ir gavojau, jėga, pagaliau tarp Beethoven'ų visų ir kažkas, ką teko savom akim pamatyt

Iš lietuviškų- hm, jau n kartų matytas Mamontovas kiekvieną kartą vis tik pačias galingiausias emocijas palieka. Net per jūršventę.
Ypač šiaip įsidėmėjo man tas pernykštis jo koncertas Klaipėdos Koncertų Salėj, nes buvo neįprasta matyt juos visus tokius, nežinau, ramius. Atmosfera puiki, labai šilta buvo, jau vien tos fotografijos iš kelionių fone, arba bendravimas per raštelius. Ir šiaip. Jų humoras

Jurgos pats pirmasis viešas koncertas, kai ji dar buvo ta nedrąsi paneliokė su šviesiai dažyta sruoga prieky. Kai jos dainos pirmąkart buvo girdimos ir iškart labai labai šiltai priimtos.

Swingle Singers (britai jie) buvo fantastiška! Pirmąkart turbūt A Cappela man tada gyvai teko matyt, ir tai buvo neįtikėtina.

Saulės Kliošą tik geriausiom emocijom visada prisiminsiu. Norėčiau dar kartą juos pamatyt kada, bet tada buvo ypatinga dar ir todėl, kad žiemą. Lauke. Ir visi sušalę, jie patys ir žiūrovai, gal todėl ir norėjos dar labiau šypsotis.

Placebo ir Bjork.
Kol kas.

bjork

buvau LP konce. man paliko neišdildomą įspūdį.
dėl mano pakvaišusių draugelių nuo ryto stovėjau prie arenos, tai paskui skraidė drugeliai pilve kaip LP iš poros metrų dainuojančius pamačiau.