Kažkas ne taip. Dar iš dviejų perklausų nesuprantu, ar gitara ir bosas groja skirtingais tempais, bet kažkaip kartais sugeba vienu metu grįžti į beat'ą, ar tiesiog Myung'as ir Petrucci'is abu kartu pjauna grybą ir nesusigroja. Ir tai labai kerta per ausį, nes skamba kaip du skirtingi kūriniai (vienas solo bosui, kitas solo gitarai), kurie tiesiog suploti vienas ant kito. Aišku, jaunatviškas shred'inimas gerai, bet nerandu Dream Theater'iškos kokybės dar kol kas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
2021 m. spalio 20 d. 19:38:53
Čia prastoka daina išvis parinkta dd. Balsuočiau už Peruvian Skies ar kzk pns
2021 m. spalio 20 d. 19:29:29
Kažkas ne taip. Dar iš dviejų perklausų nesuprantu, ar gitara ir bosas groja skirtingais tempais, bet kažkaip kartais sugeba vienu metu grįžti į beat'ą, ar tiesiog Myung'as ir Petrucci'is abu kartu pjauna grybą ir nesusigroja. Ir tai labai kerta per ausį, nes skamba kaip du skirtingi kūriniai (vienas solo bosui, kitas solo gitarai), kurie tiesiog suploti vienas ant kito. Aišku, jaunatviškas shred'inimas gerai, bet nerandu Dream Theater'iškos kokybės dar kol kas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas