Same here.
Gaila, kad šis filmas visgi nepasiekė Gilliamo kūrybinių aukštumų, bet kaltos ir liūdnos su filmu susijusios aplinkybės, sukėlusios suirutę kūrybiniame procese.
Įspūdingas "pašalinis" filmo efektas - žymių aktorių trio, reiškęs ne milžinišką honorarą, o simbolišką atsisveikinimą su iš gyvenimo pasitraukusiu Heath Ledger. Tai nebaigtai filmuoti juostai ne tik neleido sudūlėti kur nors archyve, bet ir, reikia pripažinti, suteikė savotiško šarmo - net ir žinant būsimus pasikeitimus, tokios metamorfozės sugebėjo nustebinti.
Filmo pagrindas pats banaliausias - per amžių amžius gyva ir niekada savo aktualumo neprarandanti gėrio ir blogio kova. Tiesa ta, kad būtent tokios gyvenimiškos, visiems pažįstamos temos ir tampa didžiausiu iššūkiu kūrėjams - vienas paslydimas ir tu jau turi žiovauti verčiantį klišių kratinį. Su šia problema Terry Gilliam nesusidūrė. Įstabiai suvaldęs pasakų stichiją jis suteikė galimybę pasinerti į dar nematytą, kokybiško humoro prisodrintą fantazijų pasaulį - visišką priešingybę šalia rodomiems tamsiems Londono skersgatviams ir apleistiems kiemams.
Spalvingų charakterių taip pat netrūksta - kai ekrane nešmėžuoja veidmainiškasis 4-in-1 Tonis (Ledger, Depp, Law, Farell - kiekvienas idealiai prisitaikęs prie savos situacijos), ne ką prasčiau pasirodo Dr. Parnasas (Ch. Plummer) ir velnias Tomo Waitso (ar atvirkščiai?) pavidalu - azartiški šių dviejų santykiai uždeda dar vieną didžiulį pliusą bendrai filmo atmosferai.

Galima būtų kritikuoti techninį išpildymą, bet žinant biudžetą ir kad filmas turi tai, kas svarbiausia - turinį, - šį faktą galima ir ignoruoti. Gaila, kad didesnio dėmesio filmas Lietuvoje nesulaukė. Bet visiems širdyje dar bent truputį vaikams pamatyti siurrealaus pasaulio fantazijų galimybes tikrai verta.

Godfather (1972) - 10/10 - net ir nekomentuosiu sito

"Ištempė" na taip, gal per stipru ir pernelyg kategoriška.
Bet jo indelis itin didelis, būtent, tos mimikos ir visa kita.
Istorinius filmus aš taipogi labai mėgstu, bet šis [sukurtas istoriškumas] nepadarė didelio įspūdžio.
O bendrai: detalių šaunių filme rasti galima, kai kurias jų jau minėjau prieš tai. Tačiau GERO [subjektyviai] filmo indikatorius man yra: emocija, kokią sukėlė filmas.
Šiuo atveju emocija buvo gana tolygi, be ypatingų susižavėjimo/džiaugsmo/liūdesnio/etc . pliūpsnių.

Vistek, labiausiai filme man patiko komiškumas ir vaidyba. Man ji nereali, nuo žydžudžio iki Pitt'o. Tas nematytas 'whatshisname' labai geras, jo specialiai suvaidintos mimikos per tą tarimąsi dėl karo pabaigos ir kaip jis sakė 'bingo' nužudė . Ir ta speciali Brad'o vaidyba, bandant primesti tokį griežtą karininką iš pietų, kuris toks gan kvailokas, tiesiog pavyko. Labai patiko. Ir žinoma, siužetas, bet filme man įdomiausia personažų kalbėjimas ir reakcijos.

Inglorious Basterds

Visų taip išgirtas, traileris irgi pasirodė įdomus, todėl ir nusprendžiau pažiūrėti. Patiko, nors ir ne tikri faktai. Manau, kai kur buvo šiek tiek šokiruojančių vaizdų kaip Hitlerio galvos suvarpymas kulkomis ar skalpų nuėmimas. Buvo ir komiškų scenų, o viena tokių tai basterds'ų italų kalbos žinios. 'Nuostabus' tarimas mane prajuokino, bet žinoma, taip ir turėjo būti. Christoph Waltz ne be reikalo gavo Auksinį Gaublį - jo vaidyba buvo geriausia iš visų filme vaidinusių aktorių. O kur dar kalbėjimas laisvai 3 kalbomis (nesakau, kad už tai AG teikiami). Galbūt galėjo būti kai kurie pokalbiai ir trumpesni, bet šiaip tos 2 su puse valandos filmo prabėgo greitai ir nenuobodžiai.
Manau, šis filmas neabejotinai vienas geriausių 2009 filmų ir vertas visų savo nominacijų. 9/10

Nežinau, kodėl "Ingloriuos basterds" pasirodė statiškas, nes man tame filme visko buvo idealiomis porcijomis sudėta. Ir įtampos, ir veiksmo, netrūko tikrai.
Istoriniai filmai man labai patinka. Bet šiuo atveju, tikrai nesipurtau filmo dėl to, kad jame tikroviškumo esti labai mažai. Juo labiau, jei tema, kaip sakai, banali, tai visi tie sukišti faktai filmą būtų padarę visiška nuobodybe.
Na, užkliuvo man tas sakinys, kad Pitt'as "ištempė filmą", nes su tuo tikrai nesutikčiau (vien jau dėl to, kad mano nuomone, nieko ištempti ir nereikėjo).

Oi ne. Kituose Tarantino filmuose "kalbos" kitokio pobūdžio, nes veiksmas tavo paminėtuose "Pulp Fiction" ir "Reservoir Dogs" tikrai ne statiškas. Ekspresyvus, sakyčiau. Ir kalbos tokios.
Antra, dėl istorinių faktų. Čia kiekvieno "skonio" reikalas, tačiau jau vien tema Tarantino pasirinkta gan banali, Hitleris ir t.t. Tačiau (filmo pliusas) įdomus buvo žvilgsnis pro abi perspektyvas (žydai - tą, vokiečiai - aną). Visgi kaip "sugalvota istorija" manęs visai nepaveikė, neįtikino.
Trečia, Christoph Waltz? Taiptaaaip. O kas sakė, kad jis ne puikiai vaidino (nors ir nepaminėtas mano šįkart buvo). Dėl jo aktorinių gebėjimų klausimų nekilo (patiko ta itališka "suvarymo" scena). O B. Pitt'as, niekada nebūdamas tarp mano mėgiamų aktorių, šįkart labai patiko. Gal dėl to, kad vis kitame filme jis stebėtinai taikliai-talentingai keičia savo amplua. Tas pabrėžtinas akcentas - hmm, buvo gražu.
O dėl bendro vertinimo, nežinau, gal, mačiusi daugybę gerų ir labai gerų filmų tapiau lepi. tačiau stengiausi būti objektyvi (net ir žinant režisieriaus pavardę). Tiesa, lūkesčių dėl "Inglourious Basterds" turėjau per daug.
Niekas šiame filme manęs neprivertė sakyti "Wow", niekas pernelyg nesuintrigavo. Tiesiog ganėtinai neblogai pra-ėjo tos 153 minutės.

Avatar. 9/10

O kaip "Reservoir Dogs"? Arba "Pulp Fiction"? Tuose filmuose kalbos gerokai daugiau nei šiame. "Ingloriuos Basterds" viskas tiesiog idealiai suderinta.
Toliau, norit istorinių faktų - prašom, n + 1 istorinių karinių filmų apie WW2, Hitlerį ir Trečiąjį Reichą. Šitas filmas nėra tikrais faktais paremta karinė drama. Tarantino ir nesiekė jo tokiu padaryti. Ir būtent tai, kad filmas "iškrenta" iš tų eilinių karinių filmų rėmų, jau yra pliusas. Ir išvis - žinant Tarantino, vargu ar buvo galima tikėtis tikrais faktais paremto istorinio filmo.
Pitt'o veikėjas - neblogas, bet tikrai ne jo vaidyba šiame filme sužavėjo. Kur Christopher Waltz, kurio vaidyba buvo ne tik įtaigesnė nei Pitt'o, bet ir sužavėjo daugelį kino kritikų bei žiūrovų? Būtent šis aktorius, iš gan taikliai
parinktos komandos, labiausiai atsiskleidė ir sublizgėjo filme, tikrai ne Pitt'as.

Tokia jau mano dalia

Man priešingai, patiko būtent tai, jog nebuvo tikra istorija, nes jau taip užkniso tie tikrais įvykiais paremti filmai. O dialogai, taigi literatūrinis šedevras. Na Pulp Fiction nebent gali varžytis su šituo bet irgi sunkiai...

- Inglourious Basterds [2009]

Oii.
Per daug, matyt, tikėtasi iš šio filmo.
Tikrai ne pats geriausias Tarantino, ir net ne antras iš geriausių..
Mano galva, per daug statiškas, tos "kalbos" kažkaip ilgainiui atsibosdavo.
Be to, kažkodė labai norėjau, kad filmas tikrais įvykiais paremtas būtų [juk visgi Hitleris - istorija].
Deja. Kai pamačiau, jog Hitleris sušaudytas [KIEK daug šūvių.. pompastika ne vietoje] - viskas paaiškėjo.
Tas kino-teatro degimas irgi kiek pseudo pasirodė: kulminacinė vieta, bet visai nesužavėjo.
Na, B. Pitt'as užtad labai šauniai vaidino, jis, sakyčiau, iš "ištempė" filmą.
Bendrai 7/10.

Moon,
7/10...Iš dalies keistas filmas ir ne itin sužavėjo, na, bet neblogas ;]


Da Vinčio Kodas,
pagaliau pamačiau
8/10
Vėl nusivyliau, kad pagal knygą daug trūkumų, netikslumų. Argi sunku padaryti filmą visiškai pagal knygą?
Aj tiek to, keista, bet šis filmas nelaimėjo nieko, tik buvo nominuotas daug kur, galbūt ir nevertas jokių apdovanojimų, bet manau, kam patinka istorija, menas, tai šis filmas kaip tik ;]

an education!!

Blue Velvet (1986)
em. pradžia man patiko labai. Nežinau kaip turėjo baigtis, bet šitokia pabaiga nevykusi. Duociau kokius 7.

The Usual Suspects (1995)
Geras, žinoma, bet pabaiga nenustebino. Dažnai tie didžiausi nevykėliai nebūna nevykėliai at all.
Top 250: #21? tinka. : )

"Dogville".
Geras filmas, kupinas idėjų. Ir svarbu, kad jau banalumu tikrai neapkaltinsi.

"500 days of Summer".

Avatar!!! uzeme kvapa...

man patiko 'fiona'..tiesa tai nera naujas filmas...Siaip apie prostitutes gyvenima su netikea pabaiga.

Trečiojo reicho žlugimas
10/10 patariu pažiūrėti visiems

Kalbant apie filmo muzika, garso takeliui talkino jazz jam grupe is G.Ritchie priklausancio pub'o Londone. Ta proga G.Ritchie startavo savo muzikini label'a po Universal ir (nepamenu pavadinimo) isleidzia debiutini albuma si pavasari.
: )