Penguin Cafe Orchestra įdomu buvo medžioti visą studijinę diskografiją jau vien dėl viršelių, nes anksčiau interneto priėjimo neturėjau ir net nežinojau, kiek jie albumų iš viso turi, ar naujus išleidžia. Buvo tiesiog įdomu pamačius pavadinimą Penguin Cafe, patikrinti diską ir pamėginti jį pasigroti, ar nepakeitė stiliaus, ar nepradėjo "pingvinai" dainuoti.

Neabejotinai. Nors per metus savo kolekciją pasipildau keliais įrašais, nes finansiniai pajėgumai riboti, bet labai džiaugiuos, matydamas augimą. Vis dėlto, ne vien kokybė ir paklausymas automobilyje ar dar kur, kur grotuvas yra, man svarbu. Pats materialas įdomus, apčiupinėjimas, suvokimas, kad vat šitie albumai tau yra ne šiaip sau geriausi, bet patys patys geriausi. Kitaip sakant, man tai netgi smagi savotiška atranka: už kurio CD verta pakloti pinigus, už kurio ne. Lyg pats duočiau metų statulėlę keliems albumams. 

Verta

Vis dar gana brangu originalai. Visada brangu buvo. Led Zeppelin - Phisical Graffity - 70 rubl. Black Sabbath - I albumas - 50 rb. Kansas - Leftoverture - 40 rb. Queen - The Game - 35 rb. Lynyrd Skynyrd - Street Survivors - 60 lt. Iron Maiden - Piece of Mind - 60lt, - čia plokštelių kainos nuo septyniasdešimtųjų iki dabar. Originalių plokštelių turiu gal 30.

CD kiek pigiau, jei turginius egzempliorius skaitysim originalais, nors visi žinom, kad tai padielkos, kurios kokybe niekuo nenusileidžia pirmiesiems.Tokių dauguma mano kolekcijoje, nors turiu nemažai pirktų iš Amazon.

Atsiradus galimybei pačiam pasigaminti kokybišką CD su viršeliais ir bukletu, pirkimų sumažėjo proporcingai atsisiunčiamai produkcijai iš interneto.

Žinoma, kad verta, tik neitin pigu. Vos neapsiverkiu, nuėjus į muzikos prekių parduotuvę Rygoj, matydama tiek gerų albumų ir negalėdama nei vieno nusipirkt ;/

megstu praleisti laika muz irasu shop`e, kazka rast ir nusipirkt, ypac jei ne tik muzika bet ir meninis iraso apipavidalinimas idomus ir konceptualiai siejasi su muzikika