Nuo pat vaikystės( t.y. jau apie 18 metų ) klausau roką ir visa kas su juo susiję, bet tik visai neseniai pradėjau domėtis roko ištakom ir pirmosiomis grupėmis. Nekalbu apie Led Zeppelin ar Pink Floyd. Gėda prisipažinti bet visai neseniai sužinojau kas yra Cream ar The Allman Brothers Band. Tačiau kalbant apie Rolingus situacija kitokia. Aš juos žinojau ( juk kas jų nežino ) tačiau neklausiau. Žinoma "Satisfaction'" ar "anybode seen my baby" man patiko, bet tai ir buvo viskas ką klausydavau iš jų repertuaro. Todėl prieš porą savaičių nutariau ištaisyti tą klaidą. Ir kad tai jog jų neklausiau yra klaida aš supratau iškart. Šis albumas buvo pirmas kurį aš perklausiau pirmąjį nuo pradžios iki galo. Nevertinsiu atskirų dainų. o tiesiog pasakysiu, ka šį albumą vertinu 10/10. Ir Mick Jagerio vokalas skamba labai gerai ir gitaros partijos. Supergrupė.
____________________
i'm not like them, but i can pretend
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
2019 m. spalio 22 d. 11:45:18
8/10
____________________
Under The Iron Sea
2010 m. sausio 4 d. 10:17:38
____________________
i'm not like them, but i can pretend