Road Salt One

Diskusijos

0

Niekada nedraugavau su Road Salt'ais, galbūt geresnius santykius (nors ir vis tiek šaltus) palaikiau su antrąja dalimi. Todėl nutariau pasidaryti sau pažintinę kelionę po šiuos du albumus, įskaitant Linoleum EP, kurį teko sukritikuoti. Šis albumas primena truputį Scarsick, čia grupė toliau eksperimentuoja su įvairiais stiliais - Sleeping Under the Stars turi slaviškos liaudies muzikos poskonį, Tell Me You Don't Know skamba kaip archajiškas amerikoniškas bliuzas, Road Salt yra praktiškai pop daina, Innocence ir Darkness of Mine (kurios turbūt yra mano mėgstamiausios albumo dainos) yra savaip prog'iškos, bet gal net labiau psichodeliškos. Where it Hurts yra universalus numeris - emocionalus ir galingas tuo pačiu metu. Visi tie netikėti sprendimai savotiškai primena Mr.Bungle eksperimentus, bet vis dėl to nepasiseka šiai muzikai padaryti stiprų efektą klausytojui. Galbūt jei nepažinočiau tų Pain of Salvation, kurie buvo iki Scarsick, gal sakyčiau kitaip. Turėčiau pakritikuoti ir šio albumo suprodiusavimą - galutinis skambesys mano ausiai per aštrus, dainos praranda savo subtilumą. 

Grupė ir savo tolesniu albumo populiarinimu parodo, kad jie nori eksperimentuoti - Daniel'is su Road Salt išeina į Melodifestivalen ir nori patekti į Euroviziją (skamba kaip absurdas, bet Road Salt yra unikali PoS daina, kuri išties Euroviziniam kontekste nebūtų staigmena). Dar jie susuka labai delikatų Where it Hurts klipą - čia jo nekomentuosiu, jį verta pamatyti. 

Žodž, galutiniam rezultate galiu parašyti silpną devynetuką - daug įdomių dainų, bet stiprus efektas į mano organizmą netrenkė.

Visai neblogas albumas - visos dainos labai skirtingos.