Nežinau, ar čia laimė ar nelaimė, bet man per šiuos 16 metų teko nemažai pergyventi...Depresija vienas iš tų daugelio patyrimų....Dėlto savęs nelaikau nei protingesne, nei patirusia...TIk galbūt šios patirties dėka sugebėjau susikurti savita požiūrį į gyvenimą, visur atrasti savo nuomonę, įgyjau tvirtus principus... Bet žinai visgi nelinkiu niekam to ką pati patyriau, verčiau likti naiviu vaiku, nei sužalotu ir pernelug anksti suaugusiu vaiku...Su malonumu būčiau tik naivi svajotoja, bet deja nieko nebegaliu pakeisti... Na, bet juk toks gyvenimas ir reikia jį mylėti tokį kokį turi, nes kito tau neduos, manau gyvenimą reikia mylėti nesavanaudiškai, nieko sau už tai neprašant tai supratau, ir tai man padėjo išlikti, būti tokia kokia esu

Visiškai pritariu tave nuomonei dėl depresijos. Šiek tiek stebini.. esi tokia jauna, o jau susidūrus su depresija ir taip gerai ją apibūdini.

Taip nepasitikėjimas savimi viena iš daugelio sąlygų išsivystiti depresija, dargi prisiseda dideli stresai, artimųjų netektys, aplinkinių netoleranciją, agresija tavo atžvilgiu... meninikai tikrai dažnai linkę į depresiją...pati save galiu priskirti prie meninikų, ar bent jau meniškos sielos žmonių... nes kūryba visuomet su maninmi, man tai ne tik gyvenimo dalis, bet visas gyvenimas... taigi žinau, ką reiškia toks polinkis, atsirandantis tiesiog dėl begalo jautraus reagavimo į aplinką... Šios ligos atsikratyt padeda nebūtinai sportas, gali padėti, bet koks žmogui malonus užsiėmimas...Man padeda rašymas...Kai vėl jaučiu , kad žemė slysta iš po kojų, rašau, galiu rašyti ištisa naktį arba piešti, man tai padeda ne tai, kad nušviesinti gyvenimą, bet tiesiog pačiai įgyti jėgų, atgauti tikėjimą...Stiprybė ir viltis pagrindiniai atspirties taškai kapstantis iš depresijos liūno...
O va anoreksija ir bulimija tiesiog sugedusios visuomenės, iškreipto požiūrio pasekmės... Kiekvienai mergina reikia įsisavinti, kad jos gyvenimo tikslas visai netūrėti manekenės (nesakau idealią, nes mano nuomone modelių figūros labiau panašeja į drabužių pakabas nei į idealą...) figūra, o tiesiog gyventi ir būti laimingai taip kaip ji sugeba... Čia kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas, būti laimingam sau ir dalytis savo laime su brangiais žmonėmis. Kūnas, jo formos tik smulkmena, nereikšmingas dalykas. Man asmeniškai mylimo žmogaus ir kūnas ir veidas pats gražiausias, mieliausias , jo nestereotipiškumas, "trūkumai" man privalumai.

shiaip dazniausiai depresija kartu su anoreksija ir bulimija "ejna"! juk dabar, kai tokie stereotipai, tai dauguma panu ir depresina del savo svorio..

Skaiciau knyga ,,Kaip iveikti liudesi'' ten apie depresija ir kaip ja susirgti galima rase, tj prie jos net maistas prisideda, dar kai pagalvoji kaip dauguma valgo dabar ir ka tai aisku kodel trecdalis zmoniu ja serga

nu ash sirgau mokykloj tokia liga.. aishku, ten buvo gal daugiau tokia paauhlystine depresija, bet ji truko daugiau nei du metai.. va.. o del pasitikejimo, tai tu nori pasakyt, kad visi, kurie nepasitiki savimi, jau ir skendeja depresijoj?? nelogishka, nes dug zmoniu nera uztikrinti ka daro ir taip teigti yra gana klaidinga, ash ten ta ir norejo parashyt!

Sirgau depresija 3 metus. Visi kolegos tai akivaizdžiai matė ir šaipydavosi iš manęs, buvau apgailėtinas. Nuo to ir kilo nenoras eiti į paskaitas, bijodavau pašaipų ir aplamai kur nors įšeiti. Tai būtent kad nepasitikėjimas savimi.

Tu turbūt nesirgęs depresiją, kad sapalioji tokias nesąmone. Ką reiškia pasitikėjimas savo jėgomis neturi įtakos depresijai. O būtent kad tai viena iš depresijos sąlygų. vadovas ar aukštas pareigas užimantis žmogus susrega depresija tuomet kai viskas žlunga, verslas, šeimyninis gyvenimas, išduoda jį verslo partneriai ir ktiops sąlygos. Savaime aišku, kad dinsta pasitikėjimas savimi, korumpuota sistema. Va nuo čia ir prasideda depresija, nenoras gyvent.

galiu pasakyti, kad dauguma zmoniu turi polinki y depresija ir tam, kad ji atsirastu kartais uztenka labai paprastu dalyku, tokiu kaip oras. Juk visi jauciam, kai atshalus orams pasidarom niurzgos ir shiaip liudni zmogeliukai. Ir tai naturalu, bet kai visa ta niurzga uzsitesia, tai va cia jau pasidaro ir beda.. KArtais net tu tikruju priezasciu net neishsiaishkini pats. Tuomet reikia kreiptis y psichologa, taciau vien specialisto pgalba nepades, jej zmogus pats nebus linkes pasveikti, o kad zmogus noretu isheiti ish tokios padeties turi praeiti daug laiko ir tam tikru yvykiu, kurie priverstu ji keisti savo gyvenima, gaila, deja, pripazinti ir ta fakta, kad begales zmoniu nesusivokia ir pasirenka pasitraukima ish gyvenimo. Btw, nereikia buti menininku ar kazkuo kitu, tiesiog kartais zmones pavargsta nuo gyvenimo.. ir pats stipriausiais zmogus net gali susisirgti shia liga, joks pasitikejimas savo jegomis taip pat kartais neturi reiksmes, nes ir daug yvairiausiu vadovu gydosi ligoninese ir pan.

Daug tiesos tai, kad depresija dažnai serga jautrūs žmonės, menininkai.

Gerai, nors kartą įdomi tema pasitaikė. Išties tai siaubinga būsena-liga. Kadangi pats esu sirgęs ne vienus metus galiu pasidalint ką patyriau. Manau depresijos pagrindas - nepasitikėjimas savimi, baimė aplinkai, nes galbūt aplinka nebuvo tau gera (gali būti tiek išsigalvotų iliuzijų pagrindu, tiek realiais įvykiais pvz. kas nors tave pastoviai skriausdavo, galbūt niekas tavęs nemylėjo, juokėsi iš tavęs - tai labai pakerta pasitikėjimą savimi ir ugdo baimę) Baimės akys beribės, jūs nežinote ką gali baimė. Sergantis depresija būna apatiškas viskam, nesinori bendraut, sureikšmina bet kokias smulmenas, pvz,. pašalinio žvilgsnį, įtartiną žodį ar panašiai. Ima nervuotis, pavyzdžiui, tau nepriimtina kai žmogus į tave žiūri, oi kaip tai diorkina atrodo tuoj pat išprotėsi. Visiškai susikoncentruoji savyje, tiktai tavo pasaulis egzistuoja, viduje jautiesi didžiulis egoistas, bet visiškai neturintis nuomonės bendraudamas su kitais, dirbtinai visiems geras būni, pasyvus, liūdnas. Peršti akis, jos paraudusios. Tokia baimės būsena tave telydi nuolatos. Blogiausia tai, kad įsigalėjus depresijai pakenkiama kitiems organams: skrandžiui, kasai ir sutrinka virškinimas.
Beje, kas rimtai yra sirgęs depresija žino, kad tokie žmonėms depresija bet kada gali pasikartoti. Galiu nuraminti - nesitikėkit kad vien tik vaistai padės, net ir bendravimas nebegali padėti. Vienintelis efektyvus vaistas kuris man padėjo išgyti - aktyvus sportas kiekvieną dieną. patikėkit.. Grįžo pasitikėjimas savimi.

grazus tas vangogo darbas..

o depresija taj niekad nesirgau, ir tikiuos nesirgsiu... ir jums nelinkiu...

depresija labai sunki liga...sielos liga...kai žmogus suserga kūno liga aplinkiniai jam sako laikykis būk stiprus, norėk pasveikti, stenkis...Bet kai serga siela, tokie patarimai ne tik beprasmiai, bet ir atrodo kvaili netgi vaikiški. Pati žinau, ką reiškia tikra depresija, nebandžiau žudytis, nes tiesiog negalėjau pagalvoti, kad dėl manęs , dėl mano mirties, kuri man tuo metu būtu buvusi atgaiva, verks , kankinsis man brangūs žmonės...buvau įtikėjusi, kad esu neverta net ir mirti....jautiesi taip tartum būtum klaida, priežastis viso kas bloga, gali save apkaltint net dėl terorizmo išpuolių,o ką jau kalbėti apie draugų bėdas ir pan, savęs niekinimas ligi visiško absurdo... nenori nieko, netgi ir mirti nenori...nori tiesiog ,kad tavęs nė nebūtų buvę... tuomet tau nepadeda niekas, nei mėgstama muzika, nei draugai, nei šeima, nei meilė, niekas... prasideda savęs žalojimas., nemiga, verkimas ištisomis naktimis, nevalgymas, fizinės ligos, išsekimas...bandymai žudytis...išbristi iš šito gali tik pats sau padėti. Vaistai neišeitis...vaistai tik apgaulė, egzistavimo tempimas, skausmo bukinimas, lazda suluošintam padarui. Reikia stotios pačiam, eiti pačiam, suvokti kam ir kaip gyveni taip pat reikia pačiam... Depresija tai pragaras , kuris gali žmogų praryti, nužmoginti arba sustiprinti...Praryja ji pusę , nužmogina 99% likusios pusės, o sustiprina tik tą vieną procentą...taigi niekam nelinkiu praeiti šią gyvenimo pamoka...beja žmogus , kuris išties serga ar sirgo depresija nei už ką tuo nesididžiuotų ir nesigirtų savo perpjautom venom ar gertais vaistais, ligoninem.... Iš savo patirties sakau, kad nemalonu neatsiminti tai, skaudu ...

man tai biksi atrodo,kad kartais belekas atsitinka,tarkim blogas oras,suplyso batai,nubego tusas ar kazkas pan ir jau depresija..seip depresija,tai ziauri liga ir seip daugelis (nesakau kad visi) tik pasako ta pavadinima,noredamas pasirodyt : o,chebra man sunku.. truksta demesio.. arba prasideda visoki pjaustymaisi ir pan ..13metu..sako - paauglyste ir depresisja..va nuo to viskas ir prasideda..

tai liga.Liga kuria gali susirgti eilinis zmogus.Ji visiskai suzlugdo zmogu.Sunku net keltis...
Net zmogui,kurio labiausiai nekenciu negaleciau linketi susirgti sia liga...O prie antidepresantu priprantama...

Aš gotas. Man depresija.

Vincent Willem van Gogh

O taip, visi mes sergam depresija.

manau depresija buna tada kai nebenori nieko daryti, pradedi tingeti, nebeatsiranda ikvepimas, pradedi ieshkoti pramogu, kuriu nerandi ir atsiranda depresija. Taciau, kai pagalvoji jei ishties domiesi pasauliu ir dalykais, kurie jame vyksta tai tau niekad nebus nuobodu.

omg.
pamenu turejau siaubinga depresija praita zhiema.
nieko nesinorejos.negywenau o tik egzistawau.
ir su moxlais zhiausia hujowai buwo.susigadinau wiska.
brr..nenoriu net pagalwot.