Iškart patapo viena mano mėgstamiausių Metallica dainų ir keista, kai tokias dainas atrandi tada, kai jau atrodo, kad esi labai nusimanantis apie sunkiąją muziką. Nė velnio, Einarai, nė kruopelytės. Nes dabar tai per kelias dienas jau perklausiau kelioliką kartų ir kažkaip kaifas nemažėja. Patinka rifas, melodingi gitaros intarpai bei Hetfield'o vokalo atlikimo maniera. 10 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2017 m. rugsėjo 24 d. 03:00:04
Iškart patapo viena mano mėgstamiausių Metallica dainų ir keista, kai tokias dainas atrandi tada, kai jau atrodo, kad esi labai nusimanantis apie sunkiąją muziką. Nė velnio, Einarai, nė kruopelytės. Nes dabar tai per kelias dienas jau perklausiau kelioliką kartų ir kažkaip kaifas nemažėja. Patinka rifas, melodingi gitaros intarpai bei Hetfield'o vokalo atlikimo maniera. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas