O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2012 m. kovo 6 d. 15:26:17
Keliuos, 'gyvenu', migdaus su šia daina. Kažkodėl, labai sukelianti priklausomybę, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta.
Originalūs žodžiai, kaip ir visoje Vilkdujos kūryboje.Labiausiai įsmigę žodžiai į smilkinius. Bet čia jau tų žodžių nuolatinio kartojimo dėka taip.
"Apie pradžią ir pabaigą pasakyta tik tiek, jog nėra nei pradžios nei pabaigos."
____________________
Iš filosofiškai pabaltintų karstų aš išmetu tai, kas juose yra, ir juokiuosi sardonišku įniršiu.
2012 m. kovo 5 d. 20:41:17
Nu nereali. MYLIU šitą dainą. Kai jau klausau, tai reipinu replei knopkę kaip reikiant.
...ir violetiniai pasaulio pakraščiai.