Daug fizikos / matematikos terminų turintis žodynas man kaip fizikui/chemikui yra puiki terpė pakritikuoti:
Visų pirma pavadinime turėtų būti „albedas“, bet matau, kad toliau parašyta teisingai, tai gal netyčinė klaidelė.
„Vidutinis orbitos greitis“ reiktų keisti į „Vidutinis orbitinis greitis“ (nes ne pati orbita juda, o kūnas juda orbita).
„ekscentriškumas“ – šitas terminas lietuviškoj mokslo terminijoj dažniau sutinkamas kaip „ekscentritcitetas“. Jo reikšmę galima pažiūrėti čia: Ekscentricitetas – Vikipedija (wikipedia.org)
Toks dalykas kaip „ekliptikos įstrižainė“ neegzistuoja. Įstrižaines turi tik daugiakampiai, bet ekliptika šiaip jau yra begalinė plokštuma, o jei ir norėtume apibrėžti ekliptikos ribas, tai ji būti elipsės formos (nes tokios formos yra Žemės orbita apie Saulę). Elipsė turi ašis, bet ne įstrižaines. Ir dar, „obliquity of the ecliptic“ šiaip jau nėra pačios ekliptikos plokštumos savybė. Tai yra pasvirimas, kuri ekliptika sudaro su Žemės pusiauju. Tiesą sakant, tai yra lygiai toks pats kampas, kokį sudaro ir Žemės sukimosi ašis su linija, jungiančia ašigalius (įrodymas geometrinis ir paprastas). Teisingiausias vertimas, manau, yra „ekliptikos posvyrio kampas“. Dar tiksliau būtų „ekliptikos posvyrio kampas pusiaujo plokštumos atžvilgiu“, bet tai jau kenktų estetinei vertimo kokybei.
„nuo nejudančios žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“ – visos žvaigždės juda, astronomijos požiūriu neteisingas vertimas. Geriau jau versti taip, kaip parašyta originale „nuo fiksuotos žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“.
„saulės dienos trukmė“ man nepatinka, nes čia kalba eina apie Žemės dienas. Ir tiksliau net ne dienas, o paras. Manau geriau versti „tropinės paros trukmė“ ir po to „siderinės paros trukmė“.
„oblateness“ teisingo vertimo net ir nežinau, bet spėju, kad „suplotumas“, nes čia eina kalba apie tai, kiek Žemė yra siauresnė ties ašigaliais negu ties pusiaujais. Ir gramatinė klaida: „viena 298-oji“, o ne „vienas 298-asis“.
„Vidutinis besisukančios žemės paviršiaus gravitacinis pagreitis“ keisčiau į „vidutinis besisukančios Žemės laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi“. Tiesa, gravitacinis pagreitis irgi gali būti, bet laisvojo kritimo pagreitis savo fizikine prasme niekuo nesiskiria, ypač kai kalbame apie Žemės savybes, o ne šiaip kažkieno pagreičius. Ir laisvojo kritimo pagreitis yra daug labiau platesnei publikai suprantamesnis terminas.
Tai tiek kritikos. Šiaip sveikinu už drąsą versti tokį sudėtingą tekstą, bet tokie tekstai irgi turi savo specifiką. Čia daug svarbiau yra suprasti termino prasmę nei jį poetiškai išversti, manau.
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
Tai, kad tamsta nerandi už ką balsuot, dar nėra argumentas daryti visiems taikomas balsavimo taisykles. Be to, juk žinai, jog nebūtina balsuot už viską, gali duot 10, 9, 8, 7 ir 6, likusių penkių balų nebūtina paskirti.
Jau kuris laikas nebebalsuoju LT top 30, nes negaliu išrinkti 10 variantų, o balsuoti už beleką nenoriu. Lietuviai nesukuria tiek gerų dainų, o jei ir sukuria tai čia nepatenka. Siūlau mažinti iki 5 pasirinkimų
2022 m. kovo 20 d. 23:24:49
Daug fizikos / matematikos terminų turintis žodynas man kaip fizikui/chemikui yra puiki terpė pakritikuoti:
Visų pirma pavadinime turėtų būti „albedas“, bet matau, kad toliau parašyta teisingai, tai gal netyčinė klaidelė.
„Vidutinis orbitos greitis“ reiktų keisti į „Vidutinis orbitinis greitis“ (nes ne pati orbita juda, o kūnas juda orbita).
„ekscentriškumas“ – šitas terminas lietuviškoj mokslo terminijoj dažniau sutinkamas kaip „ekscentritcitetas“. Jo reikšmę galima pažiūrėti čia: Ekscentricitetas – Vikipedija (wikipedia.org)
Toks dalykas kaip „ekliptikos įstrižainė“ neegzistuoja. Įstrižaines turi tik daugiakampiai, bet ekliptika šiaip jau yra begalinė plokštuma, o jei ir norėtume apibrėžti ekliptikos ribas, tai ji būti elipsės formos (nes tokios formos yra Žemės orbita apie Saulę). Elipsė turi ašis, bet ne įstrižaines. Ir dar, „obliquity of the ecliptic“ šiaip jau nėra pačios ekliptikos plokštumos savybė. Tai yra pasvirimas, kuri ekliptika sudaro su Žemės pusiauju. Tiesą sakant, tai yra lygiai toks pats kampas, kokį sudaro ir Žemės sukimosi ašis su linija, jungiančia ašigalius (įrodymas geometrinis ir paprastas). Teisingiausias vertimas, manau, yra „ekliptikos posvyrio kampas“. Dar tiksliau būtų „ekliptikos posvyrio kampas pusiaujo plokštumos atžvilgiu“, bet tai jau kenktų estetinei vertimo kokybei.
„nuo nejudančios žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“ – visos žvaigždės juda, astronomijos požiūriu neteisingas vertimas. Geriau jau versti taip, kaip parašyta originale „nuo fiksuotos žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“.
„saulės dienos trukmė“ man nepatinka, nes čia kalba eina apie Žemės dienas. Ir tiksliau net ne dienas, o paras. Manau geriau versti „tropinės paros trukmė“ ir po to „siderinės paros trukmė“.
„oblateness“ teisingo vertimo net ir nežinau, bet spėju, kad „suplotumas“, nes čia eina kalba apie tai, kiek Žemė yra siauresnė ties ašigaliais negu ties pusiaujais. Ir gramatinė klaida: „viena 298-oji“, o ne „vienas 298-asis“.
„Vidutinis besisukančios žemės paviršiaus gravitacinis pagreitis“ keisčiau į „vidutinis besisukančios Žemės laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi“. Tiesa, gravitacinis pagreitis irgi gali būti, bet laisvojo kritimo pagreitis savo fizikine prasme niekuo nesiskiria, ypač kai kalbame apie Žemės savybes, o ne šiaip kažkieno pagreičius. Ir laisvojo kritimo pagreitis yra daug labiau platesnei publikai suprantamesnis terminas.
Tai tiek kritikos. Šiaip sveikinu už drąsą versti tokį sudėtingą tekstą, bet tokie tekstai irgi turi savo specifiką. Čia daug svarbiau yra suprasti termino prasmę nei jį poetiškai išversti, manau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas