Daug fizikos / matematikos terminų turintis žodynas man kaip fizikui/chemikui yra puiki terpė pakritikuoti:
Visų pirma pavadinime turėtų būti „albedas“, bet matau, kad toliau parašyta teisingai, tai gal netyčinė klaidelė.
„Vidutinis orbitos greitis“ reiktų keisti į „Vidutinis orbitinis greitis“ (nes ne pati orbita juda, o kūnas juda orbita).
„ekscentriškumas“ – šitas terminas lietuviškoj mokslo terminijoj dažniau sutinkamas kaip „ekscentritcitetas“. Jo reikšmę galima pažiūrėti čia: Ekscentricitetas – Vikipedija (wikipedia.org)
Toks dalykas kaip „ekliptikos įstrižainė“ neegzistuoja. Įstrižaines turi tik daugiakampiai, bet ekliptika šiaip jau yra begalinė plokštuma, o jei ir norėtume apibrėžti ekliptikos ribas, tai ji būti elipsės formos (nes tokios formos yra Žemės orbita apie Saulę). Elipsė turi ašis, bet ne įstrižaines. Ir dar, „obliquity of the ecliptic“ šiaip jau nėra pačios ekliptikos plokštumos savybė. Tai yra pasvirimas, kuri ekliptika sudaro su Žemės pusiauju. Tiesą sakant, tai yra lygiai toks pats kampas, kokį sudaro ir Žemės sukimosi ašis su linija, jungiančia ašigalius (įrodymas geometrinis ir paprastas). Teisingiausias vertimas, manau, yra „ekliptikos posvyrio kampas“. Dar tiksliau būtų „ekliptikos posvyrio kampas pusiaujo plokštumos atžvilgiu“, bet tai jau kenktų estetinei vertimo kokybei.
„nuo nejudančios žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“ – visos žvaigždės juda, astronomijos požiūriu neteisingas vertimas. Geriau jau versti taip, kaip parašyta originale „nuo fiksuotos žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“.
„saulės dienos trukmė“ man nepatinka, nes čia kalba eina apie Žemės dienas. Ir tiksliau net ne dienas, o paras. Manau geriau versti „tropinės paros trukmė“ ir po to „siderinės paros trukmė“.
„oblateness“ teisingo vertimo net ir nežinau, bet spėju, kad „suplotumas“, nes čia eina kalba apie tai, kiek Žemė yra siauresnė ties ašigaliais negu ties pusiaujais. Ir gramatinė klaida: „viena 298-oji“, o ne „vienas 298-asis“.
„Vidutinis besisukančios žemės paviršiaus gravitacinis pagreitis“ keisčiau į „vidutinis besisukančios Žemės laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi“. Tiesa, gravitacinis pagreitis irgi gali būti, bet laisvojo kritimo pagreitis savo fizikine prasme niekuo nesiskiria, ypač kai kalbame apie Žemės savybes, o ne šiaip kažkieno pagreičius. Ir laisvojo kritimo pagreitis yra daug labiau platesnei publikai suprantamesnis terminas.
Tai tiek kritikos. Šiaip sveikinu už drąsą versti tokį sudėtingą tekstą, bet tokie tekstai irgi turi savo specifiką. Čia daug svarbiau yra suprasti termino prasmę nei jį poetiškai išversti, manau.
Jau negana DELFI irgi nesiūlo aukščiausios kokybės, bet paywall'as mane provokuoja pereiti prie kitų alternatyvų. LRT, pavyzdžiui - mažiau naujienų, bet kokybiškesnis ir nemokamas turinys. Music'as tuo tarpu konkurentų vis dar, manau, neturi...
Tuo tarpu labiau klestintys tinklalapiai paywall'ą išnaudoja su pasimėgavimu. Aš mėgstu DELFI paskaityti, tai jie neprenumeruojančius skaitytojus terorizuoja vis labiau ir labiau. Jei prieš metus ar du po paywall'ų buvo pakišta 20-30 % straipsnių, dabar..
Silentist gerą frazę irgi pasakė. Šiek tiek siejasi su tuo, kad aš (ir ne tik aš, man rods ir tu, Rūta) tais pačiais 2014 metais siūlėmė įvesti mokamą narystę. Gal tai būtų buvęs pernelyg laiką aplenkęs sprendimas, bet dabar jis būtų taip madingas...
Turėtume ir žmogiškųjų resursų, pildančių duombazę, ir daugiau lankytojų generuotų didesnes pajamas iš reklamos, o ir apmokamą programuotoją galėtume daug dažniau išnaudoti geriems tikslams ir šitų nesąmoningų bugų tvarkymui.
Ne, vartotojai aišku negrįžo, nes priemonių buvo imtasi kokiais 6-7 metais per vėlai. Reikėjo kažkokios restruktūrizacijos imtis iškart, 2014 m. birželį (kai buvo panaikintos perklausos). Tada, praėjus lygiai 10 metų, mes turėtume daug geresnį tinklalapį.
svetainės su tiek problemų ir, kaip suprantu, 0 Eur sąskaitoj. Na, viena bėda dingo – niekas nebeklausia, ar iš sčia galima parsisiųst dainų. Kita vertus – perklausos grįžo (ir nemokamos), o vartotojai, deja, ne,,,
2022 m. kovo 20 d. 23:24:49
Daug fizikos / matematikos terminų turintis žodynas man kaip fizikui/chemikui yra puiki terpė pakritikuoti:
Visų pirma pavadinime turėtų būti „albedas“, bet matau, kad toliau parašyta teisingai, tai gal netyčinė klaidelė.
„Vidutinis orbitos greitis“ reiktų keisti į „Vidutinis orbitinis greitis“ (nes ne pati orbita juda, o kūnas juda orbita).
„ekscentriškumas“ – šitas terminas lietuviškoj mokslo terminijoj dažniau sutinkamas kaip „ekscentritcitetas“. Jo reikšmę galima pažiūrėti čia: Ekscentricitetas – Vikipedija (wikipedia.org)
Toks dalykas kaip „ekliptikos įstrižainė“ neegzistuoja. Įstrižaines turi tik daugiakampiai, bet ekliptika šiaip jau yra begalinė plokštuma, o jei ir norėtume apibrėžti ekliptikos ribas, tai ji būti elipsės formos (nes tokios formos yra Žemės orbita apie Saulę). Elipsė turi ašis, bet ne įstrižaines. Ir dar, „obliquity of the ecliptic“ šiaip jau nėra pačios ekliptikos plokštumos savybė. Tai yra pasvirimas, kuri ekliptika sudaro su Žemės pusiauju. Tiesą sakant, tai yra lygiai toks pats kampas, kokį sudaro ir Žemės sukimosi ašis su linija, jungiančia ašigalius (įrodymas geometrinis ir paprastas). Teisingiausias vertimas, manau, yra „ekliptikos posvyrio kampas“. Dar tiksliau būtų „ekliptikos posvyrio kampas pusiaujo plokštumos atžvilgiu“, bet tai jau kenktų estetinei vertimo kokybei.
„nuo nejudančios žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“ – visos žvaigždės juda, astronomijos požiūriu neteisingas vertimas. Geriau jau versti taip, kaip parašyta originale „nuo fiksuotos žvaigždės iki fiksuotos žvaigždės“.
„saulės dienos trukmė“ man nepatinka, nes čia kalba eina apie Žemės dienas. Ir tiksliau net ne dienas, o paras. Manau geriau versti „tropinės paros trukmė“ ir po to „siderinės paros trukmė“.
„oblateness“ teisingo vertimo net ir nežinau, bet spėju, kad „suplotumas“, nes čia eina kalba apie tai, kiek Žemė yra siauresnė ties ašigaliais negu ties pusiaujais. Ir gramatinė klaida: „viena 298-oji“, o ne „vienas 298-asis“.
„Vidutinis besisukančios žemės paviršiaus gravitacinis pagreitis“ keisčiau į „vidutinis besisukančios Žemės laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi“. Tiesa, gravitacinis pagreitis irgi gali būti, bet laisvojo kritimo pagreitis savo fizikine prasme niekuo nesiskiria, ypač kai kalbame apie Žemės savybes, o ne šiaip kažkieno pagreičius. Ir laisvojo kritimo pagreitis yra daug labiau platesnei publikai suprantamesnis terminas.
Tai tiek kritikos. Šiaip sveikinu už drąsą versti tokį sudėtingą tekstą, bet tokie tekstai irgi turi savo specifiką. Čia daug svarbiau yra suprasti termino prasmę nei jį poetiškai išversti, manau.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas