is dalies noriu ir bijau mirti man labai cekava ar yra pomirtinis gyvenimas

Kas yra mirtis?
Problema ta, kad, kol zmogus gyvas, tai nera mires, o kai mires, gyvo jau neber. Vadinasi zmogus nepatiria mirties.
Stai kur atsakymo esme.
Das ist mein teil. (rammstein jega)

=] vis del to.... gerew gyventi nei puti... bent man....kazka daryti, veikti, gal vien tawo buwimas pades kitiems...

kuo maziau apie mirti galvosi, tuo maziau jos bijosi, kuo maziau bijosi, tuo geriau gyvensi, kuo geriau gyvensi tu, tuo geriau bus tawo aplinkiniams.....ir taip sukasi ratas...dar viena mintis=]

mirtis i amziu neziuri...

mirtis?na man dar per anksti apie ja kalbeti...

ne..nieko...supratau ka norejai pasakyt..ir sejp reik daugiau optimizmo man..

he he daskaichiau.............beje jiai tave kankintu neapsakomi skausmai, tiu butum paskutinis degradas, tiesiog gyvas numirelis tiu manai nebutu geriau nusizhudyt negu kankinti...........(savizudybe gal ir nera geriausia isheitis, bet bune tokiu situacijiu kur kitos isheities tiesiog nelieka).........

tai ka tu parasei, pamascius yra savanaudiska, materialistiska, dabar ash imu pavydeti tiems tibete, budistams ir kitiems siuo taku einantiem, jie moka daugiau atiduoti nei pasimti... musu anglu knygoj parasyta, kaip wajkaj mokosi tibeto vienuolyne ir dziaugiasi mokslu, ir tokiais dalykai kaip dantu sepetelis.. jie lamingi, nes nemate sito musu visu samone ir mastyma supudziusio kapitalizmo, mes tapome amzinais materialistais, as irgi... man net keista is kur tiek minciu... reik pradet rashyt i sasiuvini tik sau, gal kadanors kam nors bus idomu paskaityti...=\ keista... ash labai retai mastau apie mirti, gal man dar nelaikas pradeti, geriau ir joos galvokit apie gyvenima sendien, rytoj ir nesikit miltajs del atejties... o galvoti kaip numirti..ne jusu valioje, o savizudybe mano nuomone isvis yra blogiausia iseitis is bet kokios problemos, jei gyveni, reiskia turi gyventi...o zodziai nebijau mirties.... jei nezinai kokia ji bus kaip gali sakyti kad jos nebijai....nu uztex, vis vien niex nedaskajtysit...

kajp gail=[[[[[[ ash netempiu ilgu distanciju=] kazkodel manau kad mirsiu nuo wezio=\

niu tada as jau kazkuri mano dalis yra jau mirus...

na ash manaw, kad gywenimo tixlas yra gywenti..ir gywenti tajp, kad senatwej butu ka prisiminti ir kad butu ka gero apie mus prisiminti zhmonems, likusiems che, zhemeje, po musu mirties...

Rasau, nes temos klausimas toks buvo.. nors tavo gal ir tiesa gal ir reikia gyventi...

hera >> reikia gyventi, nes ką dauigau darysi? negi būsi beviltiška ir sėdėsi visą gyvenimą be darbo, mokslo ir viso kito kažkam ant sprando, o vėliau tik vaikščiosi į darbo birž ir svajosi apie tai, kaip pavalgyti. reikia gyventi, nes kitaip būsi ne žmogus, o tiesiog šiukšlė. o šiukšlių niekas nemėgsta..
be to, jei jau taip manai, tai kam rašai- vis tiek mirsi.. ;]

As as meniskai labai bijau mirties.... sutinku su uzkasta_negyva, kad mirti galima visaip..... ir isviso nesupramtu gyvenimo tikslo, kam reikia gyventi jei anksciau ar veliau numirsi, kam treikia kurti ar ka nors daryti jei tau gal to niekada nepavys pamatyti... ir isviso kam mokytis, stengtis gauti gera darba ir issilavinima jei veliau is to nieko gero nebus nebent tau uzdes gera antkapi...

..mirti dar nereikškia gulėti po žeme ar kur kitur ir būti lavonu. mirti galima ir kitaip. galima mirti ir širdyje, kai tave visi pamiršta ir į tave nereaguoja. tada miršta toji Nemirtinga Siela ir Viltis.
čia kažkas sakė, kad jei jau čia esam, tai reikia įrodyti, kad čia gali būti miela. tai irgi teisybė. bet jei siela numirus, nepadeda niekas. bet, žinoma, visuomet galima ją atgaivinti ir iš tiesų įrodyti, jog gyventi verta, gražu ir ten, kur gyveni pats, yra geriausia.
jei man leistų kas pasirinti, kaip norėčiau mirti, tai aš nušokčiau nuo kur nors aukštai aukštai.. nes gal krisdama išmokčiau skraidyti.. ir tuomet danguje ar pragare pasakyčiau visiems- o aš prieš mirtį skridau.. ir jie pagalvotų, kad aš trenkta. o aš žinočiau, kad jie galvoja neteisingai..
ir dar, dėl gailesčio. viena mano draugė buvo savo jaunos pusseserės laiduotuvėse. ji jos gailėjo, bet neverkė. kažkokia teta pasakė- tu bejausmė. o ji tokia nebuvo. nes gailėjo pusseserės, tačiau širdyje. nes verksmas, tai dar ne gailestis. verkti galima ir iš džiaugsmo.
nenorėčiau, kad per mano laiduotuves verktų. norėčiau, kad žmonės šypsotųsi, bet ne todėl, kad miriau, o todėl, kad man ten geriau. galbūt..
mirtikartais yra gerai. bet jei norisi mirti tik dėl to, kad daug rūpesčių, tai mirdamastu jų neatsikratai. tu juos palieki kitiems. ir tai niekšinga.
mirtinesveika

nebijau.. kartais net laukiu kada numirsiu, kad atskleisciau ta paslapti, kuri visa gyvenima mane kankina.. kazkaip net kvaila, bet idomu.. smalsumas prazude kalakuta