Be_inis, bijau, kad man tavo mintys sukėlė įtarimą išprotėjęs, kaip čia dabar?

Man atrodo, jautrių žmonių tarpe yra ne tik menininkų, bet ir šiaip nelaimingų, problemų turinčių žmonių, kurie pasaulį mato būtent juodai-baltai.

O menininkai yra tokie pat žmonės. Paprasti. Nesusireikšminantys. Tiesiog turi kažkokį polinkį į kūrybinę veiklą, dėl to neretai turi platesnes, netradiciškesnes pažiūras, bet nuo to jie netampa kažkuo, dėl ko turėčiau juos nustoti vadinti "paprastais žmonėmis, ne tokiais kaip mes".

Jautrus zmogus - lengvai ir i daug dalyku reguojanti asmenybe, daugiau nei "paprasti" zmones.
Manau logiska, kad tokio zmogaus dazniausiai juntamos emocijos buna ryskios. Taigi vaizdas daug ryskesnis kai pasaulis apalvotas - jausmais.
[ jeigu tai ka parasiau neatrodo itartina, tai as dar nevisai isprotejau ]
Anoks zmogus i tai tiesmukai nekreipia demesio. Jam balta arba juoda,
pigu - brangu.
Ar visi jautrios sielos zmones - menininkai ?!
Nezinau.

Supratau, kad nepiktai. Bet kodėl jautrios sielos žmonės mato pasaulį ryškesnį? Ir ar visada jautrios sielos žmonės būna menininkai?

Mirtie> ikvepimas - preteksto sinonimas; ikvepimas kaipo zodis sukurtas jautrios sielos zmoniu - menininku, kuriem pasaulis visalaik ryskesnis . Visai nepiktai snekant.
O trumpiau: ikvepimas - tai gyvenimo kuras, leidziantis judeti priekyn, atgal. Kaip kam.

realūs įvykiai kažkiek įtakoja, bet dažniausiai tikras, geras įkvėpimas būdavo netikėtai, nelaukiant ir neieškant - kaip ir meilė Dažniausiai tada, kai pojūčiai ryškūs - linksma, liūdna, nervas ima ir t.t.

be_inis, nedurnas,oi nedurnas sutvėrimas esi.

Įkvėpimas tėra pretekstas. Kai aš sakau "neturiu įkvėpimo daryti tą ir tą", tai reiškia, kad neturiu noro, idėjų, paskatos. Neturiu įkvėpimo rašyt - vadinasi, nėra apie ką, nėra minčių. O man atrodo, lad tikras menininkas turi rašyt iš kažkokios idėjos, o ne laukt, kol atsibels tas išganingas įkvėpimas...
Nemoku paaiškint.
Na, bet kadangi aš nesu menininkė, tai įkvėpimas kažką daryti labai reikalingas Tai va, mėgstu fotografijas dėliot su programomis, ir kai mintys tampa per daug asiurrealioas (kas čia per terminas???), pabandau prisimint sapnus.
Eilėraščius įkvepia knygos (prozos), prog rokas, ypač keletas senų nepopuliarių septinto dešimtmečio dainelių, kurios turi tokią švelnią melancholišką dvasią - ar bent jau jos taip veikia mane... iš esmės kartais niekas neįkvepia, tiesiog ateina atsitiktinė mintis į galvą, įsižiebia kažkur ten lemputė, ir pradedi rašyti. Ir rašai-rašai-rašai, kol staiga nebeturi ko pasakyti. Taip jau nutiko, kad vienintelę ilgą knygą (200 puslapių) parašiau prieš 3 metus, ir tai buvo viskas. Vėlesni bandymai "pritrūko įkvėpimo"
Tai va, jei kas galit suteikti man tokį, būsiu dėkinga. Gal net padovanosiu tai, kas iš to išeis

man ateina ikvepimas kai esu iskaudinta arba isiskaudinu,tai jis kazkaip atsiranda savaime+++
o jei paciai jo reik,na kurybinem idejom,tiesiog kelias dienas pasidairau i zmones,stebiu jous.viskas

Na, kartoju, as manau ikvepimo nebutinai tik menininkai iesko(salyginai).
Ikvepimas, dalykas toks idomus. Jis gali tapt pretekstu kazka veikti.
Tarkim net toks paprasciausias dalykas kaip savo masinos plovimas.
Juokingai skamba, bet sakyciau teisingai.

Aplinka tai belekokia... Dazniausiai uzsimanau kurt, kai bunu vienas ir turiu cigareciu... Tada turiu dar ir daug daug laiko kuri gali paskirt kurybai...
Bet zinoma buna visaip... Dar priklauso ir nuo to, apie kokia kuryba sneket... Muzika, tekstai ar dar kas nors...
Daznai isgirdes kokia nors daina turincia kazka originalaus ir isskirtinio, man kyla ideju, kaip as pats galeciau padaryt ka nors, kas dar butu nesugalvota (tai nelabai realu) ir meginu ka nors israst...

Tiek...

Įkvėpimo dažniausiai ieškau žmonėse... Taip pat visada muzika mane įkvėpia...

Tada performuluosiu:
kokioje situacijoje/aplinkoje jus jauciate/igaunate ikvepimo ?

Nei aš menininkas, nei ką. Ir to įkvėpimo niekur ir niekada veik neieškau, kai nori pats pas mane ateina ir dar prašosi įleidžiamas.
Keistas tas gyvenimas. Kai nori būna ne taip,o kai būni būna jau visaip, bet ne taip. Ir suprask, žmogau, kurioj bvietoj tas įkvėpimas, neieškomas ir neprašomas, bet kažkur giliai giliai vis laukiamas ir branginamas...

Is tikruju, tai ikvepimo neieskau... Dazniausiai jis pats ateina...

Kiekvienas menininkas turi savu budu ieskoti ikvepimo.
As manau sis ieskojimas nebutinai turi buti priskiriams tik meninikam.
Tai va esme to ka as noriu paklausti:
Kaip jus ieskote ikvepimo?
Muzika? Saltas dusas ?
Realus ivykiai ( liudni ir ne ).
Aplomai kokie originaliausi budai, kuriuos zinote - naudojate?