Šita daina man gali būti geras spyris į užpakalį už tai, kad visai nepažįstu Santanos repertuaro. Aš, aišku, turiu visai neužslėptą simpatiją bendrai 80-ųjų skambesio estetikai, o šioje dainoje ji labai aiški, nes turime gan ploną gitaros skambesį, sintetinį bosą, ryškią klavišų rolę ir beveik disko erą atmenantį ritmą. Man beveik skamba kaip 80-ųjų The Moody Blues, tik su truputį didesniu groove'o elementu. Tiesiog labai švelni ir maloni ausiai bendra visuma. Vakar neatidžiai prasukau visą Shango albumą ir nors man Hold On niekas nepranoko, tačiau tikrai išgirdau nemažai įdomių dainų, prie kurių norėsiu grįžti. 10 balų neabejotinai.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.
2025 m. vasario 14 d. 19:22:41
Šita daina man gali būti geras spyris į užpakalį už tai, kad visai nepažįstu Santanos repertuaro. Aš, aišku, turiu visai neužslėptą simpatiją bendrai 80-ųjų skambesio estetikai, o šioje dainoje ji labai aiški, nes turime gan ploną gitaros skambesį, sintetinį bosą, ryškią klavišų rolę ir beveik disko erą atmenantį ritmą. Man beveik skamba kaip 80-ųjų The Moody Blues, tik su truputį didesniu groove'o elementu. Tiesiog labai švelni ir maloni ausiai bendra visuma. Vakar neatidžiai prasukau visą Shango albumą ir nors man Hold On niekas nepranoko, tačiau tikrai išgirdau nemažai įdomių dainų, prie kurių norėsiu grįžti. 10 balų neabejotinai.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas