Prieš porą metų, kai užsikabinau ant Andromedos dėl The Immunity Zone albumo, bandžiau įlįsti į šį albumą, bet perklausęs Two is One ir This Fragile Surface (random Youtube pasiūlymai) supratau, kad manęs šitas skambesys nežavi. Ir štai dabar, perklausęs visą albumą, turiu pasakyti, kad Two Is One ir This Fragile Surface yra būtent tos dainos, kurias man sunku suprasti, jos man atrodo stokojančios kabliuojančių rifų arba galingų instrumentinių momentų. Visos kitos dainos mane privertė žavėtis šiuo albumu. Šiame albume grupė labiau susikoncentravusi, jaučianti, kada yra vieta instrumentalui, o kada geriau plėtoti vokalinę liniją ir kaip maksimizuoti dainos įspūdį, negu kad debiutiniame albume. Pirmos trys dainos (Encyclopedia, Mirages ir Reaching Deep Within) išvis man įvarė siaubą, kad šitas albumas yra tiesiog elementorius progmetalistams, kaip teisingai reikia parašyti stiprią progmetalio dainą. Labai puikios, galingos, šauniai išplėtotos pirmosios trys dainos. Morphing Into Nothing vis tik laimi didžiausias mano simpatijas — vienintelis instrumentalas albume, tačiau pusaštuntos minutės instrumentinės fantastikos tokiam klausytojui kaip aš tikrai tinka. Castaway, nors ramesnė, tačiau turi puikių pianino momentų. Parasite ir One In My Head gana sudėtingos, Haken'iško stiliaus dainos, tačiau irgi stiprios albumo kontekste. Nors minėtosios Two Is One ir This Fragile Surface man neleidžia rašyti 10-uko albumui, tačiau 9-etas su pliusu garantuotas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. balandžio 17 d. 18:33:09
Prieš porą metų, kai užsikabinau ant Andromedos dėl The Immunity Zone albumo, bandžiau įlįsti į šį albumą, bet perklausęs Two is One ir This Fragile Surface (random Youtube pasiūlymai) supratau, kad manęs šitas skambesys nežavi. Ir štai dabar, perklausęs visą albumą, turiu pasakyti, kad Two Is One ir This Fragile Surface yra būtent tos dainos, kurias man sunku suprasti, jos man atrodo stokojančios kabliuojančių rifų arba galingų instrumentinių momentų. Visos kitos dainos mane privertė žavėtis šiuo albumu. Šiame albume grupė labiau susikoncentravusi, jaučianti, kada yra vieta instrumentalui, o kada geriau plėtoti vokalinę liniją ir kaip maksimizuoti dainos įspūdį, negu kad debiutiniame albume. Pirmos trys dainos (Encyclopedia, Mirages ir Reaching Deep Within) išvis man įvarė siaubą, kad šitas albumas yra tiesiog elementorius progmetalistams, kaip teisingai reikia parašyti stiprią progmetalio dainą. Labai puikios, galingos, šauniai išplėtotos pirmosios trys dainos. Morphing Into Nothing vis tik laimi didžiausias mano simpatijas — vienintelis instrumentalas albume, tačiau pusaštuntos minutės instrumentinės fantastikos tokiam klausytojui kaip aš tikrai tinka. Castaway, nors ramesnė, tačiau turi puikių pianino momentų. Parasite ir One In My Head gana sudėtingos, Haken'iško stiliaus dainos, tačiau irgi stiprios albumo kontekste. Nors minėtosios Two Is One ir This Fragile Surface man neleidžia rašyti 10-uko albumui, tačiau 9-etas su pliusu garantuotas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas