Štai šitaip reikia daryti instrumentinius kūrinius. Debiutinio albumo Chameleon Carneval man nelabai patiko, tačiau šitas taško sunkiais rifais ir rūgščiom sintezatoriaus variacijom ir struktūriškai atrodo turintis stuburą (pagrindinį motyvą ir aplink jį vyniojamus motyvus, o ne palaida bala). Ta įdomi pauzė ties 3:00 man sukėlė abejonių, iš pradžių nesupratau, ar man ji patinka, ar ne. Priėjau išvados, kad patinka, nes įveda šiek tiek daugiau intrigos į taip jau nepaleidžiantį tavo dėmesio gabalą. 10 balų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. balandžio 17 d. 17:53:11
Štai šitaip reikia daryti instrumentinius kūrinius. Debiutinio albumo Chameleon Carneval man nelabai patiko, tačiau šitas taško sunkiais rifais ir rūgščiom sintezatoriaus variacijom ir struktūriškai atrodo turintis stuburą (pagrindinį motyvą ir aplink jį vyniojamus motyvus, o ne palaida bala). Ta įdomi pauzė ties 3:00 man sukėlė abejonių, iš pradžių nesupratau, ar man ji patinka, ar ne. Priėjau išvados, kad patinka, nes įveda šiek tiek daugiau intrigos į taip jau nepaleidžiantį tavo dėmesio gabalą. 10 balų.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas