kartais jau pats nusizudymas yra tas kilnus tikslas.del paties saves.nebukime kazkokiais kankiniais-karta gyvenime pabukim egoistais-del kilnaus tikslo.ka gali zinoti-gal kilnesnio per visa gyvenima ir nepasitaikys.

galima butu pabandyt bet geriau sulaukt ir paaukot savo gyvybe kokiam kilniam tikslui.. aisq jei sulauksiu tokios progos..

Beje patarimai tiems kurie rengiasi zudytis, nukreipk savo demesi i betka kas reikalaus tavo demesio ar pastangu, stenkis padeti kaskam
(o ne ant visko) Ir svarbiausia kas turi pradzia turi ir pabaiga, net ir blogiausi dalykai..

Nieko gero tos savyzudybes... (asmenine praktika) Niekada (daugiau) nebandyciau zudytis, nes as gyvenu tik man skirta laika ir ji nugyvensiu, gal ir ne viskas bus nuostabu bet as bent pabandysiu.. paskui bent jau mirsiu rami kad gyvenau taip kaip man reikejo ir taip kaip mokejau... kartais tikrai norisi mirti neneigiu, bet tai tik akimirkos jausmas,viskas anksciau ar veliau pasibaigia.. zinoma kiekvienas tvarko savo gyvenima kaip jam patinka, bet kiekvieno gyvenimas taip kasko vertas ir kaskam skirtas, pagavokit kiek gali pakeisti vienas zmogus.. tiems kurie nori zudytis dazniausiai atrodo kad jie arba nieko neverti arba vienisi ir pamirsti arba sutrypti ir nebegali pakilti, bet kaip paukscio suzaloti sparnai laikui begant sugyja , taip ir zmogus netgi po baisiausiu isbandymu gali pakilt.... Lengviausia pasiduot...

Uz gyvenima yra geriau tai del ko norisi gyventi. Uz gyvenima yra blogiau tai del ko norisi numirti. Jei yra is tiesu blogai zudytis verta. As pati daznai pagalvoju apie savizudybe ir gyvenu tik del to kad bijau skausmo. Pritariu "puolusiai" nenoreciau guleti kraujo klane o rinkciausi tabletes. Bet ir tai, jeigu per mazai tu tableciu isgersi gali nenumirti o likti visam gyvenimui samoninga ir paralyzuota. Va tada butu jau tikrai blogai. Tada jau tikrai noreciau numirt bet nebutu galimybes. Tai va. Arba tabletes rinkciausi arba nusokciau nuo kokio nors stogo.

is dalies taip , bet iki galo eit ne , jei pabandai, tai nedarai {na dazniause} , tai padeda yvertinti , bet zinoma aplinkinems skaudu

verta, neverta... daug + ir - bet kartais noretusi..

"Neverta. Viskas susitvarkys." Blah blah blah... Koks skirtumas kas buvo ar kas bus... Jei tu negali pakelti dabarties.O visgi dugnas yra ne vienas... Visada gali nukristi ir nuo rusio grindu. Bet ar galima smerkti zmogu, kuris pasirinko sau tinkamiausia buda... Sakot jie egoistai?.. Nors smerkiate nezinodami kas jo viduje. Artimieji.. blah blah blah Tie artimieji ir yra didziausi egoistai sutikti potencialaus savizudzio gyvenime. Negi jis turi likti ikalintas savo beviltiskuose ir kraujuojanciuose spastuose vien todel, kad matai jo mamai bus gaila jei jis numirs. Idomu kiek yra tikru faktu, kuriuos tu matai kito zmogaus gyvenime.
Bet va ko nesuvokiu, tai tu metymusi... Jei mano gyvenime bus akimirka, kai suvoksiu, kad daugiau nieko nenoriu,nieko nerasiu, nieko nepatirsiu, nieko reikalingo negalesiu padaryti, ta akimirka bus paskutine sios mano menkosm ir bereiksmes egzistencijos.
Kazkas man sake, kad "Gyvenimai gavai be savo sutikimo, tad ir kada ji baigti turi spresti ne tu.." kazkas tokio. Bet kodel galime patys nuspresti ka daryti su kitomis gautomis dovanomis, o vat su gyvenimu - ne. Jei jau gyvenimas dovana, tai tu gal ir neturedamas nuosavybes dokumentu, turi visas teises i ji, vadinasi tu ir turi sudelioti viska taip, kaip nori/gali.

O jeigu tas gyvenimas ne gyvenimas, nesibaigianti dvasine kancia, grandiniu tempimas...
Kazkas pasake zmogus gime skristi, o ne grandines tempti.

Neteisiu tu zmoniu tai ju pasirinkimas, tai ju sprendimas...Tesiilsi ju sielos ramybej...
Nejaugi ta ramybe buna tik numirus?=(

pati netureciau tiek valios pries save rankos pakelt , geriau pasirinkciau kita varianta kabintis y gyvenima...

As jau du kartus nusizudziau... Bet vis dar gyvas Verta jei tikrai reikia... Praeita ziema butu kas nors daves sautuva buciau istaskes sau galva... Ir negalvoju, kad tada buvau durnas... Taigi verta jei reikia...

savizudybe yr nesamone... gyvenimas ir taip yra trumpa akimirka toj nenutrukstamoj amzinybej... kam ji dar trumpint??? savizudybe - tai dezertyravimas...

na gerai pagalwojus tu sakai tiesa nes nusizudyti wis del to reikia begalines drasos

kai pagalwojus kam to reikia kam zudytis nieko is to nebus juk zmones galetu susigriepti ir pamastyti wis del to gal ne wiskas taip jau ir blogai jie galetu pakowoti uz sawe uz sawo teises.Zudydamiesi jie parodo kad jie bailiai kad nesugebejo kowoti su sawim ir juos nugalejo mirtis...

---ewanescence--ir jos zodziai
"O siaip zudosi tik kvailiai ir silpnavaliai."
linkiu tau suagt,nors ir esi jau suagusi

"as cia kalbu tik apie pavykusias savizudybes"
gerai cia taip skamba- pavykusios savizudybes
maziau galetu buti..
ir aisku kad neverta.

o žmogau, tikrai neverta.

Juk męs esame jau ir taip pasmerkti mirti. Bet kam ją spartinti?. Juk tik kol esi, kol turi jusles, širdį, protą, jausmus esi nesunaikinamas. Kam pačiam save naikinti? Kai gali kažką pakeisti. nebent kažkuo tiki ko ilgai siekei, kas galbūt yra kitur.?

manau Nebūtina.
gyvenimas pats tuo pasirūpins.

Kam zudytis jei vistiek mirsi? help

neverta. cia gal pasirodysiu senamadiska bet: nevisoms dvasioms yra suteiktas sansas gyventi, ir jai mes ji gavome negalime jo atsisakyti. cia turi buti garbe kad mums dave gyventi . gyventi savarankiskai, gal pakeisti gyvenima. zodziu neverta

oj kaip mane daznai si mintis aplankydavo