Violator

Diskusijos

0

Reikės papildyti šį albumą bonus track'ais, nes kai kurių yra tikrai gerų, pvz, Sea of Sin.

Sutinku, kad tai yra pirmas išskirtinai kokybiškas Depeche Mode albumas. Jis greičiausiai nėra mano mėgstamiausias, bet į trejetuką įtraukčiau (žemiau Songs of Faith and Devotion bei Ultra). Kaip ir daugelis pastebi, šio albumo didžiausias privalumas yra visų dainų didelis svoris (lygiavertiškumas) bei itin kruopštus jų sukomponavimas. Neperkrautos nereikalingų detalių, jų kaip tik tiek, kiek reikia puikiam skambesiui užtikrinti. Galbūt vienintelė man ne prie širdies daina, nekalbant apie bonus dainas, yra Blue Dress - ten galbūt kažko per daug yra, nėra tos pačios įtikinamos atmosferos kaip kitose dainose.

Šio albumo skambesys tamsus, atsiranda aiškus pokytis ir instrumentuotėje: randasi daugiau gitaros partijų. Kaip niekad labiau šiame albume pabrėžtos perkusijos (paklausykite "World In My Eyes" ir "Personal Jesus", jei netikite). Itin didelis dėmesys yra skiriamas tokiai aranžuotei, kur kiekviena strofa / frazė / posmas išsiskirtų nuo praeito ir sudarytų kylančios kompozicijos įspūdį. Šiam teiginiui pailiustruoti bene chrestomatinis pavyzdys būtų "Halo", taip pat tinka "World In My Eyes", "Policy of Truth", "Sweetest Perfection", daugelis taip pat neatkreipia dėmesio, kaip prilipinama papildomų sintezatoriaus akcentų kiekviename "Enjoy The Silence" priedainyje, bet, nors ir pernelyg nesigilindami, intuityviai klausytojai jaučia, kad yra kažkokia magija, kuri šį kūrinį išlaiko labai įdomų. "Waiting For The Night" yra šio albumo juoda avis — ji tam tikrais aspektais geriau tiktų į "Ultra", o kitais aspektais - į "Black Celebration". Alternatyvūs akcentai su anksčiau Depeche Mode muzika lydėjusia sintezatorine tamsuma susijungia būtent šioje kompozicijoje.

Apie šį albumą galėčiau kalbėti nors ir visą dieną, kadangi jo esu klausęs solidų dviženklį skaičių kartų. Kai kurios kompozicijos net labai pabodusios (dažnai Enjoy The Silence dabar klausau tik atliekamos gyvai). Mano pati mėgstamiausia kompozicija turbūt yra World In My Eyes, tačiau neatsilikdamos iš paskos seka Enjoy The Silence, Policy of Truth, Halo ir Sweetest Perfection. Kiek mažiau mėgstu Clean, Waiting For The Night, Personal Jesus ir manęs išvis nejaudina Blue Dress. Tokio gerumo albumams paprastai esu linkęs nepagailėti 10-uko, o ypač žinant, kaip šį albumą patikrino laikas ir kokią jis reputaciją turi melomanų bendruomenėje, tai ir aš nedrįstu išsiskirti ir daugelio argumentams pritarti. Rašau 10 balų.

Thank You, God.