Čia SW progrokas beveik psichodeliškas, stipri King Crimson įtaka. Beveik visiška priešingybė palyginus su tuo, kuo jis užsiima dabar. Velniškai tamsus, keistas, bet savotiškai žavingas albumas, man jo atmosfera turbūt patinka labiausiai iš visų Wilsono solinių darbų, nors muzikaliai jis netobulas. Kad ir paimkime ilgąją Raider II. Tai vienas stipriausių albumo kūrinių, bet truputį kenčia nuo bandymo supainioti muzikinius motyvus ir tarp jų dar interkaliuoti kažkokią ambientinę atmosferinę psichodeliką. Like Dust I Have Cleared From My Eye finalas dar radiakalesnis to pavyzdys. Kas dar iškrenta iš šio albumo konteksto, tai dainos, kurios palyginus yra nuosaikios: Deform To Form A Star, Postcard... jose instrumentiniu aspektu nieko ypatingo nevyksta ir tai kaip ir nedera su albumo natūra, nes dainoje turi eiti kažkokia keista instrumentinė linija, tamsoka atmosfera ir pan. Index ir Track One tuo tarpu tiesiai pataiko į albumo natūrą. Man kiečiausias gabalas yra Remainder The Black Dog, turbūt top5 Wilsono solo kūrinys, puikus instrumentavimas ir įsimintina melodija. No Part of Me puiki daina, Raider II, netgi Sectarian ir jau minėtos Index bei Track One. Todėl albumui 9-etas.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2021 m. sausio 15 d. 23:09:25
Čia SW progrokas beveik psichodeliškas, stipri King Crimson įtaka. Beveik visiška priešingybė palyginus su tuo, kuo jis užsiima dabar. Velniškai tamsus, keistas, bet savotiškai žavingas albumas, man jo atmosfera turbūt patinka labiausiai iš visų Wilsono solinių darbų, nors muzikaliai jis netobulas. Kad ir paimkime ilgąją Raider II. Tai vienas stipriausių albumo kūrinių, bet truputį kenčia nuo bandymo supainioti muzikinius motyvus ir tarp jų dar interkaliuoti kažkokią ambientinę atmosferinę psichodeliką. Like Dust I Have Cleared From My Eye finalas dar radiakalesnis to pavyzdys. Kas dar iškrenta iš šio albumo konteksto, tai dainos, kurios palyginus yra nuosaikios: Deform To Form A Star, Postcard... jose instrumentiniu aspektu nieko ypatingo nevyksta ir tai kaip ir nedera su albumo natūra, nes dainoje turi eiti kažkokia keista instrumentinė linija, tamsoka atmosfera ir pan. Index ir Track One tuo tarpu tiesiai pataiko į albumo natūrą. Man kiečiausias gabalas yra Remainder The Black Dog, turbūt top5 Wilsono solo kūrinys, puikus instrumentavimas ir įsimintina melodija. No Part of Me puiki daina, Raider II, netgi Sectarian ir jau minėtos Index bei Track One. Todėl albumui 9-etas.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2017 m. balandžio 23 d. 08:25:30
Sunkus, slegiantis albumas. Mažai šviesių numerių, bet sukuria vilties aurą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly