Labai mėgstu šį albumą. Jau seniau buvau girdėjęs nuostabias dainas Left Here, Wish, A Handful of Doubt ir Another Perfect Day, tačiau ir visas albumas pernelyg nenuvylė manęs, galimai net teigiu, kad tai mano mėgstamiausias modernios Fates Warning eros albumas. Kas jame tokio gero. Kevin Moore šiame albume nebėra, tačiau su elektronine skambesio puse puikiai susitvarko grupės idėjinis lyderis Jim Matheos. Ypač dideli jo pasiekimai yra River Wide Ocean Deep daina ir A Handful of Doubt antras planas — tie įžanginiai sintezo garsai net šiurpina odą ir iškart užtikrina įtikinamą atmosferą dainai. Kitas puikus dalykas — Fates Warning kiek sunkiau praeituose albumuose sekėsi su lėtesnio ir lengvesnio skambesio kompozicijomis. Čia yra net dvi puikios kompozicijos ir turbūt mano mėgstamiausios albumo dainos: Left Here ir Wish. Kompoziciškai nepriekaištingos dainos. FWX albumas šiaip Fates Warning diskografijos kontekste gerbėjų vertinamas prastokai, pagrindinis argumentas — gerų galingų dainų trūkumas. Taip, aš šitą trūkumą irgi matau, bet prieš paminėtus gerus dalykus tas trūkumas gan minorinis. Inside Out albumas daug labiau kenčia nuo galingų dainų trūkumo negu šitas — Stranger (With A Familiar Face) ir Crawl yra pakankamai solidžios sunkesnio skambesio kompozicijos. Kas galbūt irgi netobula — mažokai juntama Zonder'io indėlio į šį albumą, tai silpniausias iš būgnų perspektyvos Zonder'io eros darbas. Būtent šie du minusai man neleidžia šiam albumui parašyti 10 balų. Pasilieku ties 9-etu su pliusu.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. balandžio 10 d. 20:44:03
Labai mėgstu šį albumą. Jau seniau buvau girdėjęs nuostabias dainas Left Here, Wish, A Handful of Doubt ir Another Perfect Day, tačiau ir visas albumas pernelyg nenuvylė manęs, galimai net teigiu, kad tai mano mėgstamiausias modernios Fates Warning eros albumas. Kas jame tokio gero. Kevin Moore šiame albume nebėra, tačiau su elektronine skambesio puse puikiai susitvarko grupės idėjinis lyderis Jim Matheos. Ypač dideli jo pasiekimai yra River Wide Ocean Deep daina ir A Handful of Doubt antras planas — tie įžanginiai sintezo garsai net šiurpina odą ir iškart užtikrina įtikinamą atmosferą dainai. Kitas puikus dalykas — Fates Warning kiek sunkiau praeituose albumuose sekėsi su lėtesnio ir lengvesnio skambesio kompozicijomis. Čia yra net dvi puikios kompozicijos ir turbūt mano mėgstamiausios albumo dainos: Left Here ir Wish. Kompoziciškai nepriekaištingos dainos. FWX albumas šiaip Fates Warning diskografijos kontekste gerbėjų vertinamas prastokai, pagrindinis argumentas — gerų galingų dainų trūkumas. Taip, aš šitą trūkumą irgi matau, bet prieš paminėtus gerus dalykus tas trūkumas gan minorinis. Inside Out albumas daug labiau kenčia nuo galingų dainų trūkumo negu šitas — Stranger (With A Familiar Face) ir Crawl yra pakankamai solidžios sunkesnio skambesio kompozicijos. Kas galbūt irgi netobula — mažokai juntama Zonder'io indėlio į šį albumą, tai silpniausias iš būgnų perspektyvos Zonder'io eros darbas. Būtent šie du minusai man neleidžia šiam albumui parašyti 10 balų. Pasilieku ties 9-etu su pliusu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas