Ganėtinai sausas sunkus metalas. Sudėtinga klausytis šio albumo, jau nekalbant apie tai, kad kas užkabintų taip, kad įsimintum ir norėtum paklausyti dar kartą. Fates Warning čia bando prilygti savo pagrindiniems įkvėpėjams Iron Maiden, tačiau tikrai toli gražu nuo pastarųjų kokybės. Techniškai šiame albume yra mėsos, tačiau kompozicijos tokios blankios, kad instrumentinis grupės meistriškumas taip ir neišryškėja. Todėl suprantu, kodėl progfanai nelaiko šio albumo progresyviu metalu. Pirmosios dainos dar šiek tiek kabina (ypač The Calling rifas), tačiau Kiss of Death ir Night On Brocken visiškai mane atmušė ir toliau albumo jau nebelabai mėgstu. Nors Shadowfax yra labai stiprus instrumentalas, 10-uko vertas kūrinys. Taigi, 9-etas kaip instrumentalistams, bet 6-etas kaip dainų kūrėjams. Už prastą ir sausą produkciją apvalinu į blogąją pusę, todėl bendras balas — 7/10.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. balandžio 12 d. 22:39:30
Ganėtinai sausas sunkus metalas. Sudėtinga klausytis šio albumo, jau nekalbant apie tai, kad kas užkabintų taip, kad įsimintum ir norėtum paklausyti dar kartą. Fates Warning čia bando prilygti savo pagrindiniems įkvėpėjams Iron Maiden, tačiau tikrai toli gražu nuo pastarųjų kokybės. Techniškai šiame albume yra mėsos, tačiau kompozicijos tokios blankios, kad instrumentinis grupės meistriškumas taip ir neišryškėja. Todėl suprantu, kodėl progfanai nelaiko šio albumo progresyviu metalu. Pirmosios dainos dar šiek tiek kabina (ypač The Calling rifas), tačiau Kiss of Death ir Night On Brocken visiškai mane atmušė ir toliau albumo jau nebelabai mėgstu. Nors Shadowfax yra labai stiprus instrumentalas, 10-uko vertas kūrinys. Taigi, 9-etas kaip instrumentalistams, bet 6-etas kaip dainų kūrėjams. Už prastą ir sausą produkciją apvalinu į blogąją pusę, todėl bendras balas — 7/10.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas