Šiame albume Fates Warning originalesni negu debiutiniame Night on Brocken, tačiau kompozicijos, nors ir labiau išplėtotos, bet gana plokščios ir ne itin originalios. Vietomis pasitaiko gerų momentų, bet čia tikrai dar ne tie Fates Warning, kurie pradeda užgimti Awaken The Guardian albume ir galutinai subręsta sulig Perfect Symmetry albumu. Šio albumo bent jau produkcija geresnė ir garsas aiškesnis nei Awaken The Guardian albume. Vienintelės dvi kompozicijos, kurios atrodo tikslingai išplėtotos ir įdomios, tai Traveler in Time ir The Apparition. Epitaph, tuo tarpu, nors pagal trukme žadanti daug veiksmo, tačiau atrodo nuobodžiausia, sudėliota iš daugybės ne per įdomiausiai skambančių momentų. Svarstau tarp 7 ir 8, tačiau šio albumo produkcija geresnė ir pastangos į kompoziciją didesnės nei debiute (kurį vertinau 7/10), todėl rašau silpną 8-etą.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. balandžio 14 d. 17:57:43
Šiame albume Fates Warning originalesni negu debiutiniame Night on Brocken, tačiau kompozicijos, nors ir labiau išplėtotos, bet gana plokščios ir ne itin originalios. Vietomis pasitaiko gerų momentų, bet čia tikrai dar ne tie Fates Warning, kurie pradeda užgimti Awaken The Guardian albume ir galutinai subręsta sulig Perfect Symmetry albumu. Šio albumo bent jau produkcija geresnė ir garsas aiškesnis nei Awaken The Guardian albume. Vienintelės dvi kompozicijos, kurios atrodo tikslingai išplėtotos ir įdomios, tai Traveler in Time ir The Apparition. Epitaph, tuo tarpu, nors pagal trukme žadanti daug veiksmo, tačiau atrodo nuobodžiausia, sudėliota iš daugybės ne per įdomiausiai skambančių momentų. Svarstau tarp 7 ir 8, tačiau šio albumo produkcija geresnė ir pastangos į kompoziciją didesnės nei debiute (kurį vertinau 7/10), todėl rašau silpną 8-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas