Man labai sunku vertinti ankstyvąją, nešvaraus thrash skambesio kupiną Fates Warning kūrybą. Nes skambesys kažkoks nesutvarkytas, Iron Maiden įrašai skamba minimum 10 kartų geriau. Šitame albume jau įdomiau tai, kad iš tiesų Fates Warning rodo tam tikrą polinkį į progresyvą, ypač Giant's Lore ir Exodus dainose, kurios turbūt yra mano mėgstamiausios albume. Vis dėlto, kaip ir debiutiniame albume, vyrauja gan netvarkinga eilėdara ir dainos struktūra, o instrumentaluose daugiau koncentruojamasi į brutalų pjaustymą elektrinėmis gitaromis negu kad į kažkokį subtilesnį momentą. Vis dėlto, kompozicijos labiau išplėtotas ir gerokai perspjauna debiutinio albumo dainas. Su The Spectre Within dar nedrįstu lyginti, nes nepakankamai tą albumą pažįstu. Bet yra ir dainų, kurių aš visiškai nesuprantu, kurios man yra košė makalošė, nors tu ką: tai The Sorceress, Valley of the Dolls (šita gal ne tiek košė, kiek labai blanki albumo kontekste) ir Guardian. Fata Morgana ir Prelude to Ruin yra stipresnės, įdomesnės dainos. Visgi šitiems Fates Warning dar toli iki Parallels lygio. Svarstau tarp 8 ir 9, bet labai nemėgstu, kaip skamba šis albumas, todėl pasilieku ties 8-etu.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2020 m. balandžio 13 d. 22:34:21
Man labai sunku vertinti ankstyvąją, nešvaraus thrash skambesio kupiną Fates Warning kūrybą. Nes skambesys kažkoks nesutvarkytas, Iron Maiden įrašai skamba minimum 10 kartų geriau. Šitame albume jau įdomiau tai, kad iš tiesų Fates Warning rodo tam tikrą polinkį į progresyvą, ypač Giant's Lore ir Exodus dainose, kurios turbūt yra mano mėgstamiausios albume. Vis dėlto, kaip ir debiutiniame albume, vyrauja gan netvarkinga eilėdara ir dainos struktūra, o instrumentaluose daugiau koncentruojamasi į brutalų pjaustymą elektrinėmis gitaromis negu kad į kažkokį subtilesnį momentą. Vis dėlto, kompozicijos labiau išplėtotas ir gerokai perspjauna debiutinio albumo dainas. Su The Spectre Within dar nedrįstu lyginti, nes nepakankamai tą albumą pažįstu. Bet yra ir dainų, kurių aš visiškai nesuprantu, kurios man yra košė makalošė, nors tu ką: tai The Sorceress, Valley of the Dolls (šita gal ne tiek košė, kiek labai blanki albumo kontekste) ir Guardian. Fata Morgana ir Prelude to Ruin yra stipresnės, įdomesnės dainos. Visgi šitiems Fates Warning dar toli iki Parallels lygio. Svarstau tarp 8 ir 9, bet labai nemėgstu, kaip skamba šis albumas, todėl pasilieku ties 8-etu.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas