Video Games

Diskusijos

0

Lanos del Rei debiutas, enigmatiškas ir kontraversiškai komentuotas daugelyje portalų. Norėdamas įnešti šiokio tokio aiškumo dainos tekstui, kuris net ir po Nirvanos gan tikslaus vertimo taip ir lieka labai miglotas, pateikiu straipsnio su pačios Lanos del Rei pokalbiu apie "Video Games" ištrauką.

Naujo skambėjimo paieškos vedė ją iš Niujorko į Majamį, iš Los Andželo į Londoną. Persilaužimas įvyko tada, kai ji užkibo ant dainų kūrėjo Džastino Parkerio, kuomet šis sugrojo jai kelis akordus pianinu, kurie vėliau tapo jos Video Žaidimų stuburu.. Prodiuseris Robopop (Daniel Omelio) išpuoselėjo orkestruotę, pridėdamas arfas, gudžius bažnyčios varpus ir laidotuvių būgno šiuršenančio tremolo, išgauto šluotelėmis. Tuo metu ji išgyveno dviejų nutrūkusių meilės santykių pasekmes, tad ji paėmė Parkerio gatavą ruošinį ir ant jo išklojo visą tai, kas slėgė jai širdį. Liūdna nuotaika ir minorinių akordų seka greitai pastumėjo jos jautriausias emocijas burbulais iškilti į paviršių.

  “Eilės buvo apie tai, kas dėjosi su vienu asmeniu, o priedainis  - apie tai, ko norėčiau, kad iš tikrųjų darytųsi kitam asmeniui, apie kurį ilgai sukosi mano mintys” – sako ji, čia pat įterpdama dainos a capella pradžią.. – “Supuosi supinėse kieme, sustoji tu savo šustroj mašinoj, sušvipdamas pašauki vardu.” – Štai taip buvo, suprantat? Jis parvažiavo namo, aš jį pamačiau. Bet tada eina priedainis. “Dangus man žemėje, kai tu su manimi, pasakyk visa, ko norėtumei” – to nebuvo. Čia tai, ko aš norėjau, kad būtų – melodija patraukia dėmesį ir skamba dangiškai, nes aš norėjau, kad viskas dėtųsi būtent taip. Posmo eilės kur kas sausesnės, nes jos apie tai, kas buvo. Tai mišinys iš atsiminimų ir to, ko norėjau, kad būtų įvykę. Tačiau jei įvykiai klojasi tam tikra seka, nereiškia, kad jie būtent taip ir susiklostė. Iš tiesų jie tokie, kaip apie juos galvojate.Blogi dalykai nutinka kasdien, tačiau jūs netapsite laimingesnė, jei  galvosite apie juos. Tad aš apie juos ir negalvoju. Nebeturiu daugiau tokios prabangos. Kai kurie žmonės sako, kad “Video Žaidimai” pakerta čia pat vietoje, štai tokia ji daina. Ji išties liūdna.

(Interviu paimtas iš internetinio puslapio https://www.socialstereotype.com/_/Features/Entries/2011/7/27_LANA_DEL_REY.html)

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, tačiau už pirmą ir paskutinę žemiau esančio komentaro eilutę spaudžiu like

Bet juk tai taip siaubinga. Ši daina užmušė manyje vienintelę gyvą viltį. Jaučiuosi taip apgailėtinai. Daugiau niekada neklausysiu šios dainos. Praradau tikėjimą muzika ir viskuo kas tikra šiam pasauly. Gaila ne tik savęs bet ir kitų, kurie panardins savo tyras širdis į tokį purvą. Teapsaugo jus jūsų blaivus protas mielieji. Dar ne vėlu. Atigręžkit kol visa tai neatsigręžė prieš jus. Aš sakau tiesą, bet tik tie, kurie ją atras šiame negailestingame ir satyrinio kvapo pripildytame tekste, bus išgelbėti... nuo visko ir nieko tuo pat metu. Ištikrųjų reikėtų gelbėti mane, panirau į visišką neviltį.. Kasnors išgelbėkit pasaulį nuo tokių dainų ir aš sugrįšiu. Tik ne čia. Ne, daugiau čia nebegrįšiu, Nebent tuomet kai jūsų atsakas į šį komentarą bus bjaurus ir negailestingas. Nudėkit mane už tai kad pasirodžiau kaip beprotė. Štai iki kokio lygio priveda muzika.. Iki visiško proto sumišimo.. 

nuostabi daina

Tirli pirli bum purum Jau jaučiu šios dainos sukeliamą šalutinį poveikį

Grazi.:) Man patiko :)

normali:) nei labai gera, nei labai bloga.  Per viduriuka