Mano puse gimines ukrainieciai,tai kai tenka susitikt,taip ir pramokau Jo,ziuriu kiek pazistamu mokykloj turiu,kuriems rusu antra kalba-Nieko nemoka

Tikrai? Ar tai eilinė ironija?

Geras atsakymas.

Mokaiusi aš ją mokykoloj, bet labai mažai ką išmokau. Taip ten mus ir mokė Iš mano amžiaus žmonių labai mažai kas rusiškai moka. Bet negerai. Juk tuščiai laikas švaistomas per pamokas, taip išeina.

Enigmatic,
Nežinau, kodėl tesinuosi. dbar tikrai tai pamačiau, kai pasakei.
Patinka/ Daug gilių minčių, daug įdomių idėjų.Paimkim kad ir "Nusikaltimą ir bausmę". Kelis kartus kaičius ta vietą apie 'paprastuosius' ir 'nepaprastuosius' žmones, apie tai, kad dalis, didelė dalis žmonių yra tik medžiaga nepaprastiesiams', kad jie klusnūs, nuolanūs, kad tarnauja tiem 'napoeonam', kurie daro darbus, kuriuos vertins tūkstančiai ateityje. Jie žudo, jie sugeba peržengti tą 'ribą', peržengti savo sąžinę, jei prireikia jie gali nužudyti, nes tai reikalinga. O už tai jiems ateities kartos paminklus statys. Ir iš tikrųjų! Juk taip buvo, taip yra.
Labai įdomi Rodijono dvasinė raida viso kūrinio metu, jo sudėtinga fdvasinė būklė, kliedesiai, mintys. Jis juk tikėjo, kad yra, kad gali būti 'napoLeolu', jis bandė nužudyti principą, tikėjo, kad gali perlipti per savo sąžinę. Mane sužavėjo taip meistriškai aprašyta, išnarstyta žmogžudžio, bet ne niekšo raida, kaip nusikaltimo eigoje, jo visdinių kankinimų eigoje jis iš žmogaus tampa ŽMOGUMI.
Ką visa tai duoda? peno protui. Juk skaitydamas galvoji. Po to galvoji. Kažką supranti, kažkuo įsitikini, kažką atrandi.

Tai jau turi akstina rusu kalbos mokytis .

ice_dream, kodėl teisiniesi? Juk tai tik internetas.
Sakai, jog tau įdomu, patinka, bet kas tiksliau? Ką iš jų gauni?

Lietuviškai. Va dabar gailiuosi, kad rusiškai nemoku. Čia senai aišku, kad originalo kalba vsiką skaityti yra nepaprastai vertingiau.

Beje,Dostojevski skaitai lietuviskai?Dar ir del to neskaiciau,nes daugelio rusisku knygu vertimas prastesnis uz originala.

Nu gal aš ir labai afišuojuosiž, bet aš visada taip, kai man kas nors labai patinka. Gal tai blogai. Bet taip jau išeina.
O dėl tų kūrinių supratimo...negaliu pasakyt koks tas mano 'supratimo' lygis, juk nėra aparato, kuris tai nustatytų. Tiesiog man labai įdomu, labai patinka, daug ką gaun iš tų knygų. Yra tokių vietų, kad uch
O dėl tų "inteletualių" kūrinių. Jei atvirai iki dabar kažkaip apie tai negalvojau, ir pagal tai skaitalų negrupavau

Neteko? Pastebejau,paprastai kai zmones labai afisuoja,kad "O,perskaiciau "Stepiu vilka"ar panasiai,tokie ir buna nesuprate.Nezinau,gal tu ne is tu
Neskaitau.Zinau,kad mano mamos megstamiausias rasytojas.

Gal aš tiesiog per mažai aiškinuosi ką ir kodėl kiti skaito.

naiviai žiūri į pasaulį, vadinasi

Geras, nu man dar tokių atvejų neteko girdėt. keistai čia.

ne vieną ir ne du atvejus žinau, kai žmogus skaito Dostojevskį, Kamiu, Hesse, Nyčę ar dar kąnors panašaus, visuotinai pripažįstamo 'rimta literatūra' ir nė velnio ten nesupranta. aišku, gal manosi suprantąs, o kartais net ir nesimano.

Beja, Hole ir Enigmatic, ačiū už tokius išsamius ir argumentuotus pasisakymus. Įdomu paskaityti. O ne "Man patinka ", arba "Neskaitau".

Taip, aš sutinku, kad verčia mąstyti, daug ką suprasti savotiškai. Juk tos knygos tuo ir žavios, tuo ir ypatingos. O tuo laiku, kai Fiodoras gyveno, tas gilus žvilgsnis į žmogaus sielą išvis buvo kažkas nepaprasto, ypatingo, nuostabaus. Tiek metų praėjo, bet tai vis dar stebina. Gera jį skaityti. Pasinerti į tas usdėtingų veikėjų gelmes.
O spektklis nuostabu. Tokius gilius įspūdžius paliko, sunku net apsakyti.
Kažkaip nemanau, kad skaitoma Jį, tik norint pasigirti. Jei nebus įdomu, ne tuo tikslu skaitysi, juk bus labai sunku ten suprasti kažką. jei neįdomu.
O pasiimti iš jo knygų galima faug, nepaparsati daug.
Žaviuosi jo kūryba, jo asmenybe (aišku visa tai matosi). Ir tikrai ne dėl to, kad noriu pasirodyti tipo esanti protinga

Kartais ima atrodyti (ir atrodo), kad daugelis Dostojevskį (ir ne tik), skaito tam, kad vėliau galėtų tuo pasigirti (na, čia taip elementariai tariant, viskas būna gal kiek ir sudėtingiau, bet esmė ta).
Mat Dostojevskį skaitantys/skaitę žmonės iškart tariamai labai intelektualūs atrodo ir t.t. ir pan.
Bet toks požiūris dera tik nupiepusioms lietuvių kalbos mokytojoms arba šiaip 'gyvenimo trumparegiams'.

Esmė ta, kad nesvarbu, kiek ir kieno tu knygų perskaitai, o kiek iš jų pasiimi.
Galima perskaityti visus Dostojevskio romanus ir negauti to, ką kitas gaus perskaitęs ten kokią nors Milno 'Trobelę Pūkuotynėje' ar pan.


O kai sakot, kad Dostojevskis nesunkiai skaitosi bla bla.... na... hmm... ten daug psichologijos, visa tai verčia mąstyti patį,uždavinėti klausimus, į kuriuos ne visada gali rasti atsakymus, knygose keliamos sudėtingos problemos. ..tad tas 'nesunkumas' toks labai jau sąlyginis.

o šiaip.visgi...skaitykit, vaikai, skaitykit.

Teko skaityti tiek knygą, tiek du kartus matyti spektaklį. Tos penkios valandos prabėga kaip kelios minutės, nuostabus pastatymas,o Gyčio Ivanausko ir Editos Užaitės vaidyba kaip visuomet puiki.
Išties nustebau, jog spektaklis toks vykęs, juk siužetas sudėtingas, o plėtotė pateikta, mano manymu, pačiu geriausiu būdu.
Itin patiko Ivanausko monologai bekabant ant geležinių pastolių. Uogos ir vienos iš geriausių spektaklio epizodų.
Pati knyga vieba iš geriausių, kurias teko skaityti. Patinka istorijos apie netipinius žmonės, pateiktos žmonių, su neeiliniu talentu, koks ir buvo F. Dostojevskis - talentas, unikumas. Tačiau nepaisant to, Remarko "Juodojo Obelisko" niekas nesugebėjo "perspjauti"

Keista. Nors gal ne, kad kai kuriem Fedios knygos labai sunkios, o kai kam eina kaip per sviestą. aišku, kiekvienam savo. Bet man jis nepaprastai tinka. Labai lengvai skaitosi. Labai teisingai, gražiai, 'giliai' parašyta. Ech... Dievinu.