kalbant apie surrealistine/psichologine literatura mano pirma sovusi mintis yra Karlosas Kastaneda
o Richardo Brautigano "In Watermelon Sugar" lygtai priskirstomas prie postapokaliptikos (kas aisku netrukdo jam buti ir siurrealistinei psichologijoj )
Tos knygos neskaičiau, na, "Arbūzų cukruje".
Man patinka knygos, kurias skaitydamas panyri į kažkokį keistą pasaulį, kuriame viskas įmanoma, bet kartu ir neįmanoma, nes įmanoma tik vienam veikėjui.
Ypač Murakamio knygos šiuo klausimu tinka. Ypač "Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas", "Kafka pakrantėje", "Prisukamo paukščio kronikos".
Dar Kobo Abės "Kengūros dienoraštis", atrodo, tokia trenktesnė knyga, bet nebepamenu, ar tikrai taip vadinasi (kur vyras ridikėliais ant kojų susirgo).
Manau, kad ir Antonio Burgeso (nepamenu pavardės originalo kalba) "Prisukamas apelsinas" iš dalis siurrealistis, nes žiaurumas ir paradoksalumas ten nežabojami.
William S. Burroughs "Naked Lunch" labai gera knygutė, tik nežinau, ar Lietuvoje ji išleista. Aš pati jos neskaičiau, mačiau tik filmą,kuris padarė labai didelį įspūdį. Dar yra viena gera fanatstinė knygutė, kurios pirmos dvi dalys yra išverstos į lietuvių kalbą: Robert Asprin "Blėnių Vėžėčios", apie kitas 7 girdėjau, kad galima iš kažkur gauti rusišką vertimą.
____________________
Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.
Daniilu Charmsu pasidomėk,čiaip jo knygos rusų kalba, bet yra viena išversta, vadinasi "Nutikimai". Dar tokia knyga yra Tom Wolfe'as parašęs "Ar iškęstum rūgšties testą?" Dabar tiksliai nepamenu. Dougl Adams "Keliautojo Kosmostopu Vadovas Po Galaktiką" ..
____________________
Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.
Na va. Iš tiesų net nžn kur čia kreiptis pagalbos.
Esu jau laiko patikrinta knygų graužikė ir pagaliau po ilgų savaičių Altorių šešėly skaitymo užsimaniau paskaityti tokios literatūros kaip Brautingo "Arbūzų cukruje". Iš tiesų net nžn kaip apibūdinti tokį žanrą. Tikiuos pavyzdys padės jums rasti man atsakymą, nes net knygų dievai (biblioteninkai) jo neturėjo ;-))
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
Kaip ir va emoji aptarimas yra naudingas. Būtų įdomu sužinoti ir visų nuomonę apie juos, kad ir esamus, kas kokius mėgsta naudoti, arba kodėl nemėgsta.
Ne jokia segregracija, tiesiog būtų chaosas jei ne iki galo funkcionuojantis būtų pas visus iš karto. Yra ką galima pokalbių dėžutėje pasakyt, ir yra ko ne. Manau, vis tiek maloniau žinoti, kad kažkas išvis daroma, negi ne?
2014 m. gegužės 6 d. 19:59:03
2011 m. rugsėjo 9 d. 12:03:05
o Richardo Brautigano "In Watermelon Sugar" lygtai priskirstomas prie postapokaliptikos
____________________
su kvailiais nesigyncioju. virtualiai jusu, epas (╮°-°)╮ ┳━━┳ (╯°□°)╯ ┻━━┻
2011 m. rugsėjo 9 d. 11:46:26
____________________
NO.
2011 m. rugsėjo 9 d. 11:45:19
____________________
NO.
2011 m. rugsėjo 9 d. 11:44:32
____________________
NO.
2008 m. rugsėjo 6 d. 14:56:32
Man patinka knygos, kurias skaitydamas panyri į kažkokį keistą pasaulį, kuriame viskas įmanoma, bet kartu ir neįmanoma, nes įmanoma tik vienam veikėjui.
Ypač Murakamio knygos šiuo klausimu tinka. Ypač "Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas", "Kafka pakrantėje", "Prisukamo paukščio kronikos".
Dar Kobo Abės "Kengūros dienoraštis", atrodo, tokia trenktesnė knyga, bet nebepamenu, ar tikrai taip vadinasi (kur vyras ridikėliais ant kojų susirgo).
Manau, kad ir Antonio Burgeso (nepamenu pavardės originalo kalba) "Prisukamas apelsinas" iš dalis siurrealistis, nes žiaurumas ir paradoksalumas ten nežabojami.
2008 m. balandžio 8 d. 22:55:30
2008 m. balandžio 8 d. 20:04:06
bet šiaip siūlyčiau gonzo
____________________
im trying to drink away the part of the day i cannot sleep away.
2006 m. lapkričio 25 d. 09:10:48
____________________
Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.
2006 m. spalio 24 d. 21:30:23
2006 m. spalio 24 d. 21:28:30
Lovecraft - Call Of Cthulhu / Outsider / Shadow Over Innsmouth (rods taip). Nerealu tiesiog. Gaila, bet rods Lietuvoj neišleista
Cthulhu, tai yra keista būtybė, iš H.P. Lovecraft'o knygų. Ji gyvena vandenyno dugne, laukdama specialaus šaukinio, kuris ją prišauktų į žemę
shita knyga ikvepe metallica sukurti instrumentini gabala The Call Of Ktulu
2006 m. spalio 24 d. 20:10:31
____________________
Enter The Gallery Of SUICIDE!!!
2006 m. spalio 24 d. 19:47:54
o daugiau pas nieką jokių žinių?
žmonės, aš tikrai labai skaityt mėgstu!
____________________
Čia gali būti TAVO reklama.
2006 m. spalio 23 d. 15:36:42
____________________
Nežiūrėkite į save per daug asmeniškai.
2006 m. spalio 22 d. 23:09:08
Iš bėdos ir rusų
____________________
Čia gali būti TAVO reklama.
2006 m. spalio 22 d. 23:08:29
Esu jau laiko patikrinta knygų graužikė ir pagaliau po ilgų savaičių Altorių šešėly skaitymo užsimaniau paskaityti tokios literatūros kaip Brautingo "Arbūzų cukruje". Iš tiesų net nžn kaip apibūdinti tokį žanrą. Tikiuos pavyzdys padės jums rasti man atsakymą, nes net knygų dievai (biblioteninkai) jo neturėjo ;-))
____________________
Čia gali būti TAVO reklama.