Būtų pats laikas paskelbti, kad Paradise Lost 2022 Turą baigs Vilniuje lapkričio 12. Jokiu budu negaliu jo praleist.

Galvoju, kam jie dabar remasterina tuos albumus, pirmiausia Host, dabar prie Believe In Nothing dirba. Skambesys nėra kažkoks geresnis. Dainoje Mouth netgi prastesnis man atrodo. Aišku, vis tiek labai patinka.

Sutinku dėl Draconian Times. Man tas albumas toks pereinamasis, tarpinis tarp pirmo jų kūrybinio etapo (Lost Paradise, Gothic, Shades of God, Icon) ir antrojo (One Second, Host, Believe In Nothing, Symbol of Life, Paradise Lost, In Requiem). O va trečiasis etapas yra mano mėgstamiausias (Faith Divides Us - Death Unites Us, Tragic Idol, The Plague Within, Medusa). Nežinau, ar kiti fanai irgi taip pat skirsto jų diskografiją, bet aš ją skirstau būtent taip, nes labai gražiai iš eilės viskas susidėlioja. Mano manymu, antras etapas jiems buvo tiesiog eksperimentinis, ir nesinori kai kurių jų albumų vadinti nepavykusiais ar blogais, tačiau man labiausiai kritinį tašką pasiekę yra būtent 2005-ų Paradise Lost ir 2007-ų In Requiem, kuriuose beveik niekas nepatinka (nei tekstai, nei muzika), net ir bandant pamėgti.

Niko dainų rašymo stilius yra paslaptingas. Ir tai labai gerai. Apskritai, jo gyvenimo filosofija, mėgstami meno kūriniai ir net humoro jausmas man yra labai artimi (seku jį Twitter, kur jis dažnai postina kažką :D)

Pasitikrinau ir aš. Pagal palaikintas dainas pirmauja iš karto du albumai -The Plague Within ir Shades of God, antroje - Medusa, trečioje - Tragic Idol. Dabar niekaip nenulipu nuo Draconian Times, bene labiausiai subalansuoto jų diskografijoje. Čia gotika, metalas ir rokas lygiom dozėm jau beveik užčiuopiamoje Depešiškoje atmosferoje, tik niūresnėje. Muzika gan lengva, įsimintina, nors melodijos nėra taip išryškintos, kaip The Plague Within. Tekstai sunkiai suvokiami, gal net tyčia klaidinantys, bet jų nuotaika slogoka -lyg kituose albumuose trykštų optimizmu. Kažkur skaičiau, kad Nikas pasistengia, kad nebūtų tiesiogiai suprastas, nes jam tai nepatinka. Todėl net forumuose ši tema apeinama. Genius irgi PL ignoruoja. Na, o man jie iššūkis.

Niekaip negaliu apsispręsti, kuris jų albumas mėgstamesnis: Tragic Idol ar The Plague Within. Pastarasis yra grynas doom'o šedevras, mano nuomone, netgi bonus'ai jame yra nepriekaištingi ir verti buvo patekti į pilną albumą. Tragic Idol turi porą man silpnesnių, tokių filler'inių dainų, bet apskritai skambesys puikus ir labai įvairialypis, jame, mano nuomone, PL pasiekė visišką savo, kaip grupės brandą. Vienintelis dalykas, tai kad tekstai atrodo šiek tiek silpnesni bendrai paėmus, tačiau tas minusiukas išnyksta bendram kontekste. Taigi sunku išsirinkt geresnį, bet šie du albumai man neabejotinai yra geriausi PL repertuare.

Geras jų koncertinis su simfoniniu orkestru Plovdive 2014. 

Kaip pvzd. tas pats Gothic

ir traileris

Punk'o. Punk'o jie tikrai negrojo (kol kas). O būtent šis šedevras, kartu su visu albumu "Gothic" ir yra pamatas viso gotikinio metalo žanro radimuisi, taigi tai tuo pačiu yra ir legenda. Nors ta dvasia neabejotinai jau buvo jaučiama debiutiniame "Lost Paradise", tarsi jame būtų užgimusi. Aišku, mes čia kalbam apie terminą, tačiau akivaizdu, kad ne jame esmė, o skambesyje. Beje, man reikia nuodugniau panagrinėti visus 4 albumus iki "Draconian Times".

Ir ko tik Paradise Lost negrojo? Dabar bus doom su sludge. Bet kas pirmiausiai man šauna galvon paminėjus PL, tai jų gotikinio roko šedevras "Gothic".

Štai ir yra pirmasis singlas, prieš 5 dienas išleistas. Su nekantra įsijungiau.

Blemba, Nickas Holmes pavaro...

https://www.blabbermouth.net/news/paradise-lost-to-release-medusa-album-this-summer/

Laukiam naujo albumo.