Pradėjau domėtis prieš kokius 5-6 metus nuo albumo ''Hippopotamus'' bet taip epizodiškai, nors buvau girdėjęs apie šią grupę ankščiau iš senosios kartos, kuri deja jau išmiršta (rokinei publikai kiek žinau labiausiai patiko patys ankstyvieji Sparks'ai). Vakar klausiausi naujausio darbo tai įspūdis puikus, nesinorėjo prasukti nei vienos dainos, jaučiu suksis grotuve dar daug kartų. Pilnai esu praklausęs tik 3 paskutinius albumus, o apie senają kūrybą sužinau iš koncertinių įrašų (realiai jie svarbiausi, ypač Sparks man atrodo labai koncertinė grupė). Bet gal ateis laikas kai perstudijuosiu visus senuosius katalogus.

Update'as: per vasaros laiką praklausiau albumus nuo pat 1994-ųjų ''Gratuitous Sax & Senseless Violins''. Mano vertinimas: 1 vieta - ''Exotic Creations Of The Deep'' (2008). 2 vieta - ''Hello Young Lovers'' (2006). 3 vieta - ''Balls'' (2000). 4 vieta - ''The Seduction Of Ingmar Bergman'' (2009). 5 vieta - ''Lil' Beethoven'' (2002). 6 vieta - ''Gratuitous Sax & Senseless Violins'' (1994). 7 vieta ''Plagiarism'' (1997).

Spjaudytis į Sparks pusę niekada neketinau, nors anksčiau teko pripažinti, kad jie man yra too quirky. Tas pasikeitė tuomet, kai išgirdau jų Tryouts For The Human Race ir po to visą No.1 in Heaven albumą. Tiksliai neatsimenu, kada šitas persilaužimas įvyko, galbūt kažkur apie 2015-uosius, kai turėjau tą fazę, kai vinguriavau po labiau pop/poproko vandenis. 

Tryouts For The Human Race turbūt vis dar yra mano mėgstamiausias Sparks gabaliukas, tačiau atradau ir daugybę kitų gėrių, nors Sparks labiau pažįstu dainomis nei albumais. No. 1 in Heaven bene vienintelis ankstyvesnis Sparks albumas, kurį žinau nuo A iki Z. Po to jau tik Lil' Beethoven ir naujieji albumai: Hippopotamus, A Steady Drip, Drip, Drip beigi šiandien perklausiau jų naujausią The Girl Is Crying In Her Latte. Lil' Beethoven yra nuostabus darbas, pastaruoju metu jį nominuočiau dar mėgstamesniu nei No.1 in Heaven, bet gal dėl to, kad No.1 in Heaven jau gan senokai girdėjau. Naujieji albumai man truputį vidutiniokiški, bet ten yra nuostabių dainų. Edith Piaf (Said It Better Than Me) turbūt visam laikui įsirašė tarp mėgstamiausių Sparks dainų. 

Galiausiai, pernai buvau Sparks koncerte Compensoje. Puikus pasirodymas, Mael'iai, būdami 70+ amžiaus veteranai, tame koncerte atidavė daugiau energijos ir širdies nei daugelis kitų jaunesnių grupių. 

Tiesiog nuostabi grupė. Ilgą laiką spjaudžiausi į jų pusę, nes esu linkęs labiau prie hard rock'o, metalo, tačiau ilgai įkalbinėtas kolegos, nusprendžiau duot jiems šansą ir o vargeli...what a rollercoaster it has been so far! Šiandien išėjo jų naujausias albumas The Girl Is Crying In Her Latte, tačiau galėsiu jį perklausyt tik rytoj. Labai laukiu. Pasidalinkit dar kas klausot, ką manot apie Sparksus :) 

Bus filmas https://www.imdb.com/title/tt6217926/?ref_=nv_sr_srsg_7

Ron ir Russell Mael