Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Na taip, tas dalykas, kurį turėjau omenyje yra ritmas. Ir tai labai susiję su eilučių ilgiais. Kita vertus, atrodo, kad rimtas gali pasikeisti (ar netgi turi), tačiau ne šitoje vietoje.
(o prokrustai rašomi mažaja, dėmėkimės, gal egzaminuose pravers).
Rimas keistis gali. Nežinau, ar sonetuose, kažkaip tuo nesidomėjau, tačiau pavyzdžiui Marcinkevičius mėgo keisti rimus (kartais netgi ritmą) ir kažkodėl jo eilėraščiai vis tiek susiskaito... :/ Matyt, talentas padaro savo.
Norėjau rašyti vienaskaita, gavosi daugiskaita Supratau, supratau klaidą, daugiau tai nesikartos.
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims.
Gilė Ara
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Kažkodėl priminei Mačernį (gal dėl skaros)
Na taip, tas dalykas, kurį turėjau omenyje yra ritmas. Ir tai labai susiję su eilučių ilgiais. Kita vertus, atrodo, kad rimtas gali pasikeisti (ar netgi turi), tačiau ne šitoje vietoje.
(o prokrustai rašomi mažaja, dėmėkimės, gal egzaminuose pravers).
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Tiesą sakant, žodis sonetas man labiau primena Petrarką, Šekspyrą ir Mickevičių
Mačernis yra vienas pirmųjų lietuvių poezijos modernistų, nes jo "Vizijose" rimavimas kartais tiesiog išnyksta... O sonetai? Neblogi, neblogi, bet vis dėlto ta senolės skara vizijose šmėžavo
Tiesą sakant, kaip tik prieš perskaitant šį eilėraštį peržvelginėjau vieną savo knygos skyrių, kur buvo toks epizodas:
"...debesų kraštai žibėjo lyg išsiuvinėti auksavilnių avelių siūlais, kuriuos išverpė raukšlėtos ir rūpestingos senolės rankos. O skara karojo ant šakos lyg iš vizijų."
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Tiesą sakant, žodis sonetas man labiau primena Petrarką, Šekspyrą ir Mickevičių
Mačernis yra vienas pirmųjų lietuvių poezijos modernistų, nes jo "Vizijose" rimavimas kartais tiesiog išnyksta... O sonetai? Neblogi, neblogi, bet vis dėlto ta senolės skara vizijose šmėžavo
Tiesą sakant, kaip tik prieš perskaitant šį eilėraštį peržvelginėjau vieną savo knygos skyrių, kur buvo toks epizodas:
"...debesų kraštai žibėjo lyg išsiuvinėti auksavilnių avelių siūlais, kuriuos išverpė raukšlėtos ir rūpestingos senolės rankos. O skara karojo ant šakos lyg iš vizijų."
Gal todėl ir nieko keisto
Viskas, laukiam ištraukos čia :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Tiesą sakant, žodis sonetas man labiau primena Petrarką, Šekspyrą ir Mickevičių
Mačernis yra vienas pirmųjų lietuvių poezijos modernistų, nes jo "Vizijose" rimavimas kartais tiesiog išnyksta... O sonetai? Neblogi, neblogi, bet vis dėlto ta senolės skara vizijose šmėžavo
Pas mane apie senolę niekaip neužsiminta :). Keista, kad vos vienas žodis gali priminti kokį nors poetą :).
Tiesą sakant, kaip tik prieš perskaitant šį eilėraštį peržvelginėjau vieną savo knygos skyrių, kur buvo toks epizodas:
"...debesų kraštai žibėjo lyg išsiuvinėti auksavilnių avelių siūlais, kuriuos išverpė raukšlėtos ir rūpestingos senolės rankos. O skara karojo ant šakos lyg iš vizijų."
Gal todėl ir nieko keisto
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims.
Gilė Ara
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Tiesą sakant, žodis sonetas man labiau primena Petrarką, Šekspyrą ir Mickevičių
Mačernis yra vienas pirmųjų lietuvių poezijos modernistų, nes jo "Vizijose" rimavimas kartais tiesiog išnyksta... O sonetai? Neblogi, neblogi, bet vis dėlto ta senolės skara vizijose šmėžavo
Pas mane apie senolę niekaip neužsiminta :). Keista, kad vos vienas žodis gali priminti kokį nors poetą :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Man atrodo, kad tiesiog pasąmoningai, matant sonetą, pirmas prieš akis iškyla būtent Mačernis :).
Tiesą sakant, žodis sonetas man labiau primena Petrarką, Šekspyrą ir Mickevičių
Mačernis yra vienas pirmųjų lietuvių poezijos modernistų, nes jo "Vizijose" rimavimas kartais tiesiog išnyksta... O sonetai? Neblogi, neblogi, bet vis dėlto ta senolės skara vizijose šmėžavo
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims.
Gilė Ara
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Kažkodėl priminei Mačernį (gal dėl skaros)
Man atrodo, kad tiesiog pasąmoningai, matant sonetą, pirmas prieš akis iškyla būtent Mačernis :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Kažkodėl priminei Mačernį (gal dėl skaros)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims.
Gilė Ara
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Žinai, aš sonetuose dar ne ekspertas, nei tų rimų nei ką... Todėl nedrįstu kritikuoti. Man rimas čia visai tiko ir pilnas 10 iš manęs už gražų kūrinėlį. Na gal prie paskutiniojo trieilio galėčiau prikibti, bet tiesiog nenoriu kabinėtis prie smulkmenų, kurios nelabai ką keistų...
Pasirodo dar velniux moka kurti ir gražius sonetus.
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
Persunktus depresyvinės nuotaikos. Matyt, problema išties egzistuoja. Slogi nuotaika eilėraštyje kaip lakmuso popierėlis nusako poeto savijautą. Reikia kažkaip padėt velniux'ui išeiti į saulėtą vietą.
Tiktai šiuo metu apsiniaukę O velniux jau pastarosiomis dienomis skundžiasi savijauta... Man irgi neramu dėl jo...
Persunktus depresyvinės nuotaikos. Matyt, problema išties egzistuoja. Slogi nuotaika eilėraštyje kaip lakmuso popierėlis nusako poeto savijautą. Reikia kažkaip padėt velniux'ui išeiti į saulėtą vietą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. kovo 13 d. 21:50:21
Rimas keistis gali. Nežinau, ar sonetuose, kažkaip tuo nesidomėjau, tačiau pavyzdžiui Marcinkevičius mėgo keisti rimus (kartais netgi ritmą) ir kažkodėl jo eilėraščiai vis tiek susiskaito... :/ Matyt, talentas padaro savo.
Norėjau rašyti vienaskaita, gavosi daugiskaita
Supratau, supratau klaidą, daugiau tai nesikartos.
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. kovo 13 d. 21:45:05
Na taip, tas dalykas, kurį turėjau omenyje yra ritmas. Ir tai labai susiję su eilučių ilgiais. Kita vertus, atrodo, kad rimtas gali pasikeisti (ar netgi turi), tačiau ne šitoje vietoje.
(o prokrustai rašomi mažaja, dėmėkimės, gal egzaminuose pravers).
2012 m. kovo 12 d. 22:07:52
Na, ką jau padarysi...
Vis vien žadėjau ją įkišti...
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. kovo 12 d. 22:05:39
Viskas, laukiam ištraukos čia :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. kovo 12 d. 22:01:37
Tiesą sakant, kaip tik prieš perskaitant šį eilėraštį peržvelginėjau vieną savo knygos skyrių, kur buvo toks epizodas:
"...debesų kraštai žibėjo lyg išsiuvinėti auksavilnių avelių siūlais, kuriuos išverpė raukšlėtos ir rūpestingos senolės rankos. O skara karojo ant šakos lyg iš vizijų."
Gal todėl ir nieko keisto
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. kovo 12 d. 21:50:18
Pas mane apie senolę niekaip neužsiminta :). Keista, kad vos vienas žodis gali priminti kokį nors poetą :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. kovo 12 d. 21:48:10
Bullshit, man tai - Šekspyras. Netgi privalėjau kažkada kalti jo sonetus pagal programą.
Todėl jei išgirstu žodį sonetas, tai man iškart asociacijos su aukščiau minėtu diedu
____________________
Oooooo... what does this button do?
2012 m. kovo 12 d. 21:45:47
Tiesą sakant, žodis sonetas man labiau primena Petrarką, Šekspyrą ir Mickevičių
Mačernis yra vienas pirmųjų lietuvių poezijos modernistų, nes jo "Vizijose" rimavimas kartais tiesiog išnyksta... O sonetai? Neblogi, neblogi, bet vis dėlto ta senolės skara vizijose šmėžavo
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. kovo 12 d. 21:41:01
Man atrodo, kad tiesiog pasąmoningai, matant sonetą, pirmas prieš akis iškyla būtent Mačernis :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. kovo 12 d. 21:28:46
Rimas nesikeičia, nes visame eilėraštyje vyrauja tas pats kryžminis rimavimo būdas. Kiek iš vėžių muša kai kas kitas - nevienodas skiemenų skaičius. Išties, sonetas yra gan griežtos formos ir kartais sunku tilpti į tuos "rėmus", bet gal nevaidinkime Prokrustų
Kažkodėl priminei Mačernį (gal dėl skaros)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. kovo 11 d. 19:15:15
Žinai, aš sonetuose dar ne ekspertas, nei tų rimų nei ką... Todėl nedrįstu kritikuoti. Man rimas čia visai tiko ir pilnas 10 iš manęs už gražų kūrinėlį. Na gal prie paskutiniojo trieilio galėčiau prikibti, bet tiesiog nenoriu kabinėtis prie smulkmenų, kurios nelabai ką keistų...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. kovo 11 d. 18:57:03
Einarai, o kaip rimo ekspertas, ar nenori keleto pastabų išsakyti?
Pvz, pirmas posmas su antru "nesuskamba" (ta prasme, pavieniui jie skamba, bet netgi vizualiai matos, kad pereinant iš pirmo į antrą keičiasi rimas (ar/ir ritmas, nebežinau)). Nebelieka sonetiško sklandumo.
Šiaip naudojamos metaforos nėra mano "arbatos puodelis", bet gal ir susikaitė. Duočiau stiprų 8, bet nenoriu gadint oficialaus pažymio. Bet dar patvarkymo, mano kuklia nuomone (čiuju), reikėtų.
2012 m. kovo 11 d. 17:26:36
Tiktai šiuo metu apsiniaukę
O velniux jau pastarosiomis dienomis skundžiasi savijauta... Man irgi neramu dėl jo... 
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2012 m. kovo 11 d. 17:23:19
Persunktus depresyvinės nuotaikos. Matyt, problema išties egzistuoja. Slogi nuotaika eilėraštyje kaip lakmuso popierėlis nusako poeto savijautą. Reikia kažkaip padėt velniux'ui išeiti į saulėtą vietą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. kovo 11 d. 17:13:03
Pasirodo dar velniux moka kurti ir gražius sonetus.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas