Oi, kaip mes mylim piktus žmones... Dievinam tiesiog

<šniūrkšt> kosmetikai... parfumerijai... niekas nedaroma be priežasties. Juk viskas kainuoja. Reikia - reiškias reikia.

Tik va klausimas: ar kas nors iš čia suvokia, jog tai - tik kova su vėjo malūnais? Galite pykti, rėkti, spardytis, verkti ar snargliuotis - nuo to padėtis nepasikeis. Jei jokios peta negali nieko padaryti, tai ko jūsų žodis tevertas?

tai jej toks "samarietis/e", tai pats/i pasiaukok del tu serganchiu vaiku ir leiskis but bandomuoju triusheliu!
esme tame, kad apie rimtus eksperimentus niekas ce ir nekalba, ce kalba ejna apie kosmetikai ir parfumerijai skirtus bandymus, kur dauguma cheminiu junginiu jau yra ishtyrta, bet va kazkokiems kvaileliams vis dar negana ir bando dviraty ishrast, kai jis seniai jau yra!

<šniūrkšt> bandymai yra REIKALINGI. Be bandymų net paprasčiausios vakcinos nebūtų buvusios išrastos, ko pasekoje galbūt dabar būtų išmirę kur kas daugiau žmonių. Jūs to norite?

Man negaila žiurkių ir pelių. Man gaila tų vaikų ir žmonių, kurie miršta dėl įvairiausių ligų, kuriom dar neišrasti vaistai.

Tai gal jūsų šūkis: "Užmušk sergantį vaiką, išsaugok žiurkę"?

Naoha, aš nesakau, kad reikia gailėti žiurkės dėl žmogaus gyvybės.
Dar dėl vaistų tarkim pateisinu, bet dėl kvepalų pavyzdžiui ir pan. dalykų tai ne.
Žodžiu, vistiek nesupranti ką noriu pasakyt.

ash priesh tokius bandymus! Whatever, jej jau zmogui ten reik kokio sh, tai tegul ir ishsibando ant saves, o ne kita skriaudzia! o dar toky, kuris negali pats apsigint!

Skaičiau. Ir su šita tema esu gerai susipažinus.

O iš kur tu manai, atsirado chemoterapija, sudėtingos operacijos? Iš kur atsirado galimybė pratęsti gyvenimą, persodinant organus? A? Ar ne iš eksperimentų su gyvūnais?

Jei jie būtų suintensyvinti ir daugiau lėšų skiriama naujų vaistų išradimui, tai, gal, GAL, daug mano pažįstamų žmonių būtų gyvi? Gal man nereikėtų galvoti, ką jaučia trimetė mergaitė, kuriai niekas nepadės, nes nėra vaistų jai išgydyti. Jei tik būtų galimybė ir aš turėčiau talentą gydyti ir atrasti vaistus, tai nepagailėčiau viso pasaulio žiurkių bei triušelių, kad tik išgelbėčiazu tam vaikiu gyvybę, nes nėra nieko žiauriau, kai prie tavęs pribėga maža mergytė šaukdama tavo vardą, o tu ją tegali tik apsikabinti ir tai vienintelė pagalba, kurią tu gali suteikti jai.

Taip, eksperimentuose klystama, bet tam ir skirti eksperimentai. O dievai, palikime mokslą ramybėje, jei tik jis išgelbės dar bent vieną gyvybę, ar apsaugos nuo kančių dar kelisžmones... juk nežinai kada pati susirgsi ir kada tau prireiks pakeisti pusę širdies į mechanizmą, kuris varinės kraują po tavo organizma.

Mažiau inkškit, mažavaikiai, dėl tokių niekų ir eikit gyvent, nes gal rytoj nudvėsit.

Naoha, visų pirma chemoterapijos, operacijos čia nei prie ko.
Visų antra, tai ir sakau, kad skelbiama, kad iš tų bandymų naudos nedaug, kad gaunami netiklūs rezultatai, kad labai pakenkiama žmonėm, nes dažnai gaunama nuodinga produkcija, kad galima kitaip viską išbandyt.
Net nepaskaitei ir puoli iškart.

O tai ant ko bandyti? Ant žmogaus?

O dabar apaiškink, kaip gali išrasti kokius nors vaistus, kurie išgelbės ne vienam žmoguii gyvybę, jei tu pagailėsi laboratorinės žiurkės. Taip žiauru su gyvūnais taip elgtis, bet ar nebūtų žiauriau, jei tu žinotum, kad tavo mama, tėvas, o ne duok die, tavo vaikas, gali išgyti, bet nėra galimybės išrasti vaistų ar naujų gydymo būdų, nes nebedaromi eksperimentai su gyvūnai.

Nutraukime, protestuokime, boikotuokime - PIRMYN. Juk mes esam toki humaniški. Velniop visą žmoniją, juk Šventoji Nomeda surengs dar vieną "Išsipildymo akciją" ir visus pagydys. O poto dar uždrauskime operacijas, nes jų metu irgi žmonės miršta, o chemo terapijos metu žmogus patiria tokias kančias, kad norisi kuo greičiau nutraukti jo kančias pasiųlant kulką į kaktą - didysis bukasis humanizmas. Sugrįžkim į Viduramžius... arba dar geraiu, tapkime nuosaikiaisiais budistais, kaip visų gerbiama Jurga Ivanauskaitė: dievo irtikėjimo galia išgydys pasaulį, neprasiskverbiant į uždarą žmogaus kūno tvirtovę. Vau. Mit, mišt.

Kaip mokslas tobulės ir žengs į preikį, jei atimsime galimybę eksperimentuoti?

P.S. Jei jau toki žalieji, eksperimentų su gyvūnais preišininkai, protestuojantys, preiš meždių kirtimus bei kailinių nešiojimsu, tai kokio velnio ėdat mėsą, nešiojat kerzavus batus ir siurbiat iš motinos ŽEMĖS visus syvus? Eikit surenkit masinę savižudybę ir nereiks eksperimetų su gyvūnais, nes nebus ką gydyti.

Bet ko galima imtis?
Na, jau minėtoj internetinėj svetainėj tiesiog siūloma skambinti ar rašyti kompanijoms ir skųstis, reikalauti tai uždrausti (Ten išvardintos kompanijos, praktikuojančios šį dalyką) Bet kas iš to?
Ten parašyta, kad tie bandymai dažniausiai nepasitvirtina dėl kelių priežasčių, kad produktus galima kitaip išbandyti. Bet man, po velnių, nedaeina kokio velnio tada vis dar vyksta tie bandymai su gyvūnais?

kažkada jau rasiau music.lt sita tema ir man pasiule ko nors imtis, nes visi tai zino.. bet tik kalba..

Kiekvienais metais Procter&Gamble laboratorijose nužudomi tūkstančiai nekaltų gyvūnų - skausmingo produkcijos testavimo aukos. Procter&Gamble teigia, kad stengiasi sustabdyti bandymus su gyvūnais, bet po dešimtmečio tuščių pažadų, namų ruošos, higienos ar farmacijos produktų gamintojas tęsia gyvūnų nuodijimą ir žudymą.

Kad išbandytų produktą, darbininkai paprastai beria chemikalus į jautrias zuikio akis ir trina į nuskustą, o kartais ir visai nuluptą odą. Gyvūnai būna įkalinami specialiuose narveliuose, taigi negali tam priešintis. Jiems neduodami jokie nuskausminamieji ar raminamieji vaistai. Genami skausmo ir bandydami išsivaduoti gyvūnai dažnai susilaužo kaklus ar nugaras.

Daugiau nei 550 kompanijų, įskaitant ir didžiąsias korporacijas kaip Gillette ar Avon, paskutiniais metais atsisakė bandymų su gyvūnais ir dar kartą įrodė, kad juos nesunku pakeisti paprastais cheminiais bandymais. Procter&Gamble atsisakė nutraukti bandymus su gyvūnais net tiems produktams, kurių įstatymai nereikalauja testuoti, pavyzdžiui, kosmetika ir namų ruošos produkcija, kuri sudaro didžiąją dalį visos Procter&Gamble produkcijos.

[Kažkaip norisi tuo tikėti]

Tai per žiauru. Bet juk su žmonėmis tai bandyti būtų daug žiauriau. Nė nežinau, ką daugiau pasakyti šiuo klausimu.

Rašau darbą anglų kalbai ir buvau priverta ieškoti informacijos šia tema. Sukėlė daug įvairių minčių. Iš esmės tai žiauru, sunku skaityti. Bet kita vertus, ar įmanoma be to?
Ką manote Jūs?

Dėl eksperimentų su gyvūnais progresuoja mokslas — atrasti antibiotikai, anestetikai, įvairios vakcinos, insulinas, inkstų dializė, transplantuojami organai, gydoma leukemija. Nuo XVII amžiaus iki šiol vis didesniais mastais daroma vivisekcija (operuojami gyvi bandomieji gyvūnai) nepuošia žmonijos. Amoralu siekti naudos kito sąskaita. Dėl mūsų milijonai gyvūnų kasdien kenčia ir miršta mokslinėse laboratorijose. Jie nuodijami, šaldomi, deginami, marinami badu, krečiami elektra, pratinami prie narkotikų, susargdinami vėžiu, diabetu, sifiliu, AIDS. Dėl mūsų jie negailestingai mėsinėjami: išpjaunamos ar užsiuvamos akys, pažeidžiamos smegenys. Karo pramonės laboratorijose su gyvūnais išbandomos nuodingosios dujos, ciano junginiai, kulkos, sprogmenys. Rusijos kosmoso agentūrose įgyvendinant „Kosmos“ ir „Bion“ programas, beždžionėms į smegenis įmontuojami elektrodai, o į akis — davikliai, nupjaunamos uodegos, kad galėtų sėdėti „Bion“ kėdėse. Jos kelias savaites išbūna pririštos prie kėdžių per skrydį į kosmosą. Rusų ir amerikiečių kosmoso agentūros tikisi, kad gyvūnai padės ištirti nesvarumo padarinius žmogui. Tačiau jei į nesvarumą skirtingai reaguoja vyrai ir moterys, tai kokia nauda iš kitokios fiziologijos beždžionių?

Su gyvūnais išbandomas medikamentų, higienos ir kosmetikos priemonių, statybinių bei pramoninių medžiagų toksiškumas. Triušiams į akis lašinami vaistai juos apakina, šokoladiniai batonėliai suėsdina dantis. Kita vertus, net procedūros, anksčiau laikytos švelniomis, dabar pripažintos keliančiomis gyvūnams stresą. Ar gyva auka būtina? Dėl fiziologinių, anatominių, metabolinių procesų skirtumo su gyvūnais išbandyti vaistai nėra 100 proc. nekenksmingi žmogui. Apie 150 preparatų, daugybę kartų išbandytų su gyvūnais ir įdiegtų į masinę gamybą, vėliau buvo pripažinti netinkamais ar net pavojingais. Tarkim, Europos rinkoje buvo pardavinėjamas nėščiosioms skirtas raminamasis preparatas „Talidomid“ — po kurio laiko gimė 10 tūkst. apsigimusių kūdikių.

Kiaulės gali tapti idealiomis donorėmis, nes jų organai beveik kaip žmogaus. Po pirmojo inksto persodinimo 1950 metais transplantacija tapo rutina. Vis dėlto tūkstančiai žmonių nesulaukia tinkamo organo ir miršta. Šias problemas gali padėti išspręsti gyvūnų organai. Dar 1964 metais JAV 15 žmonių buvo persodintas šimpanzių ar babuinų inkstas, avies ar kiaulės širdis. Visos šios operacijos su nemodifikuotais gyvūnų organais buvo nesėkmingos. Modernioji genetika suteikia galimybę modifikuoti gyvūnų organus — dabar sėkmingai naudojamos gyvūnų ląstelės, ragenos, hormonai. Tačiau problema gali tapti naujų mikrobų perkėlimas į žmogaus organizmą. Nauji virusai gali papildyti ir taip gausų virusų bagažą.

Šiuolaikinis mokslas vietoj gyvų aukų leidžia naudoti ląsteles, audinius, organus. Pasaulyje aktyvėja organizacija „Grožis be žiaurumo”, reklamuojanti kosmetiką, higienos priemones, kurios pagamintos be bandymų su gyvūnais. Ant jų užrašyta „Neišbandyta su gyvūnais” arba pavaizduotas triušis apskritime.
Mokslo sadistai

Medicinos mokslo reikmėms auginamos pelės. Akių specialistai miklina rankas operuodami kiaulės akis. Varlės refleksai tiriami nutraukiant nugaros smegenis. Gal kito kelio nėra — juk studentai turi kažkaip praktikuotis, kad vėliau galėtų mus mėsinėti? Tik klausimas, ar humaniškai tai daroma.

Rusijoje studentai laboratoriniams darbams gaudo šunis, grūda juos į maišus, nutrenkia elektra ir preparuoja. Kai pratybos su gyvūnais tampa kasdienybe, nenuostabu, kad ilgainiui tampi abejingas gyvybei — gyvūnus imi vertinti kaip vienkartinius instrumentus. Ir tai palieka pėdsakų gydytojų ar mokslininkų psichikoje. Chirurgų cinizmas jau tapo šios profesijos skiriamuoju bruožu. Anglai Julietas Gellatelly ir Tony Wardle’as savo knygoje „The Silent Ark“ aprašė psichologinius mokslininkų, eksperimentuojančių su gyvūnais, tipus. Vieni iš jų — mokslo psichopatai, genami beprotiško smalsumo ir atradimų troškulio. Jiems gyvūnai tėra instrumentai, nejaučiantys skausmo. Kiti — sadistai, besimėgaujantys gyvūnų kančiomis, valdžia silpnesniems, realizuojantys žiaurias fantazijas. Tokie viešai kalba, kad gyvūnus aukoja dėl kilnių žmonijos gelbėjimo tikslų. Karo metais tokie greitai pamiršta humanizmą ir imasi įdomesnio tyrimų objekto — žmogaus. Gyvūno ir žmogaus gyvybės vertės supratimo riba labai plonytė. Dar Pitagoras teigė, kad tam, kuris šaltakraujiškai nužudo gyvūną, nesunku užmušti ir žmogų. Beje, daugelis nusikaltėlių sadistų vaikystėje buvo nukankinę ne vieną katę.

(Ištrauka iš žurnalo „Ieva” straipsnio „Aš viską jaučiu”)

https://www.animalrights.lt/bandymai