Penktadienio Verpetas: 2012 / 04 / 06

Diskusijos

0

Su Liars galima labai lengvai apsigauti. Nes jie yra tokie, kuriuos supažindinti yra viena, o pasidalinti su nauja jų muzika - kita. Arba, juos vertinti ieškant kam viena ar kitas kitas kūrinys tinka (Liars diskografijoje lengviau pasiklįsti, nei rasti nuoseklumą), ar priimti tai ką pasiūlė. Jie tikrai nėra eilinis, lengvai kategorizuojamas band'as. Kilę iš New York'o, ir siejami su post-punk/psych punk/dance-punk ir t.t. scenomis, jie turi nenuspėjamumo faktorių, kuris yra vienas iš aspektų pritraukiančių ieškančius tikro "x-faktoriaus" kultūrine mišrainėje, ypač kalbant apie muziką ir New York'ą. 

Jeigu No.1 Against the Rush yra pirmas dalykas, išgirstas iš Liars garsų, nieko doro neišsunksi. Teko jų koncerte apsilankyti per Sisterworld albumo turą. Stogą raunantis pasirodymas su neideliu jausmu, kad kartais truputį perdegama bandant pilnai išstumti tai, kas gimdoma. Tačiau kaip bebročiai su diplomais, nedaug kitų, tarpe žinomų psychonautų, gali pasiūlyti įdomiau. 

Lietuvišką vardą pamatyti čia - tikra staigmena. Ir netgi nebloga, nes daina susikramtė pakankamai skaniai (galbūt daugiau dėl žodžių, nes melodija nuspėjama, paprasta, nevarginanti). 

Kalbant apie Liars, turiu pritarti autoriaus žodžiams - pataikyta, kaip pirštu į akį ("Daina per ilga, o su tokiu hipno-baladės tempu nebent galvos skausmus po vakarėlio, skirto užmiršti išsiskyrimą su ex, tegalima švęsti.") Tik gal dar ją pasiūlyčiau depresuojančiam paaugliui, kuris guli lovoje ir klausosi abejotinos reputacijos muzikos, užuot besistengiantis pakeisti savo apgailėtiną gyvenimą :)

Iš Dr. John nesitikėjau nieko. Gal todėl kiek nustebau, kai nesąmoningai pradėjau linguoti į taktą pagal pučiamųjų, klavišinių ir mušamųjų instrumentų darną. Nemanau, kad šią dainą dar kartą įsijunčiau, tačiau žemo balo irgi neduočiau. Kažką žavaus ji turi. 

 Apie Alabama Shakes irgi nieko doro nepasakysiu. Viena tų dainų, dėl kurių neišjungi radijo imtuvo, tačiau ir ne puoli aiškintis jos pavadinimo, kad namuose galėtum perklausyti dar kartą.

Skaitydama The Pre New aprašymą ir fone skambant jų dainai, prisiminiau savo kelionę į D.Britaniją. Temzėje plaukiantį triratuką, karštus vaflius netoli Big Beno ir grupelę gotų, nulydėjusią mane - blondinę lietuvaitę - ypač keistu žvilgsniu. 

Po Japandroids dainos kažkas pradėjo ūžti galvoje. Ir vis dėlto, Jack the Ripper įsitrauksiu į specialiai PV skirtą asmeninį grojaraštį. Net nežinau kodėl