Nariai

Diskusijos

0

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Keista, bet dauguma masės dalelių bent jau mintyse tikrai susimąsto apie dvasinius dalykus, kartais skaito protingas knygas, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Tuo ir pasireiškia tikroji jų baimė, noras neišsiskirti.

Kai nerandu su kuo kalbėtis, aš rašau ;D Puikus išsigelbėjimas, manyčiau. 

Bėda, kad ilgainiui jie nustoja tai daryti. Pradžioje slepia savo susidomėjimą tomis temomis, o vėliau apskritai atsisako minčių apie tai...

Rašymas geras dalykas. Bet rašant tai tėra tavo mintys. Kartais norisi išgirsti ir kito žmogaus nuomonę, kad ir panašią į tavo, bet kitokią...

Taip, deja. Kas jiems daugiau belieka, kai susimąstai.

Nesakau, kad nesinori. Tik diskusijoje atrandi savo įsitikinimų trūkumus ir netikslumus, o gal ir stipriąsias puses. Kartais tik diskusijose gali gimti teiginiai ir idėjos, kurių sėdėdamas vienas niekaip nebūtum išstenėjęs. Bet kai nėra su kuo tomis mintimis dalintis, geriausia jas bent jau įamžinti. Vis ne veltui naudojai smegenis ne vien egzistavimui palaikyti   

Tiesa. Kartais tai vienintelis būdas išsaugoti tai, kas šiaip greitai išnyktų. Tai, ką sugalvoji pats - visos mintys ateinančios į galvą - daug greičiau pasimiršta nei tai, kas kalbėta ar išgirsta diskusijoje. Kažkodėl taip yra...

Šiaip keistas dalykas, bet man 0:54 atėjo įkvėpimas. Einu kokį eilėraštį pradėsiu gal .

Aš tai viso pokalbio metu rašiau  Va jau dvidešimtą puslapį įpusėjau :D Ačiū už įkvėpimą ;)

Bet tikrai, man 5 keltis. Reikia eit miegot  

Čia tau ačiū už įkvėpimą . Vis dar nesuprantu, kam tau taip anksti belstis į tą bažnyčią, bet pritariu, kad laikas eit miegot. Labanakt :). Buvo smagu .

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Keista, bet dauguma masės dalelių bent jau mintyse tikrai susimąsto apie dvasinius dalykus, kartais skaito protingas knygas, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Tuo ir pasireiškia tikroji jų baimė, noras neišsiskirti.

Kai nerandu su kuo kalbėtis, aš rašau ;D Puikus išsigelbėjimas, manyčiau. 

Bėda, kad ilgainiui jie nustoja tai daryti. Pradžioje slepia savo susidomėjimą tomis temomis, o vėliau apskritai atsisako minčių apie tai...

Rašymas geras dalykas. Bet rašant tai tėra tavo mintys. Kartais norisi išgirsti ir kito žmogaus nuomonę, kad ir panašią į tavo, bet kitokią...

Taip, deja. Kas jiems daugiau belieka, kai susimąstai.

Nesakau, kad nesinori. Tik diskusijoje atrandi savo įsitikinimų trūkumus ir netikslumus, o gal ir stipriąsias puses. Kartais tik diskusijose gali gimti teiginiai ir idėjos, kurių sėdėdamas vienas niekaip nebūtum išstenėjęs. Bet kai nėra su kuo tomis mintimis dalintis, geriausia jas bent jau įamžinti. Vis ne veltui naudojai smegenis ne vien egzistavimui palaikyti   

Tiesa. Kartais tai vienintelis būdas išsaugoti tai, kas šiaip greitai išnyktų. Tai, ką sugalvoji pats - visos mintys ateinančios į galvą - daug greičiau pasimiršta nei tai, kas kalbėta ar išgirsta diskusijoje. Kažkodėl taip yra...

Šiaip keistas dalykas, bet man 0:54 atėjo įkvėpimas. Einu kokį eilėraštį pradėsiu gal .

Aš tai viso pokalbio metu rašiau  Va jau dvidešimtą puslapį įpusėjau :D Ačiū už įkvėpimą ;)

Bet tikrai, man 5 keltis. Reikia eit miegot  

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Keista, bet dauguma masės dalelių bent jau mintyse tikrai susimąsto apie dvasinius dalykus, kartais skaito protingas knygas, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Tuo ir pasireiškia tikroji jų baimė, noras neišsiskirti.

Kai nerandu su kuo kalbėtis, aš rašau ;D Puikus išsigelbėjimas, manyčiau. 

Bėda, kad ilgainiui jie nustoja tai daryti. Pradžioje slepia savo susidomėjimą tomis temomis, o vėliau apskritai atsisako minčių apie tai...

Rašymas geras dalykas. Bet rašant tai tėra tavo mintys. Kartais norisi išgirsti ir kito žmogaus nuomonę, kad ir panašią į tavo, bet kitokią...

Taip, deja. Kas jiems daugiau belieka, kai susimąstai.

Nesakau, kad nesinori. Tik diskusijoje atrandi savo įsitikinimų trūkumus ir netikslumus, o gal ir stipriąsias puses. Kartais tik diskusijose gali gimti teiginiai ir idėjos, kurių sėdėdamas vienas niekaip nebūtum išstenėjęs. Bet kai nėra su kuo tomis mintimis dalintis, geriausia jas bent jau įamžinti. Vis ne veltui naudojai smegenis ne vien egzistavimui palaikyti   

Tiesa. Kartais tai vienintelis būdas išsaugoti tai, kas šiaip greitai išnyktų. Tai, ką sugalvoji pats - visos mintys ateinančios į galvą - daug greičiau pasimiršta nei tai, kas kalbėta ar išgirsta diskusijoje. Kažkodėl taip yra...

Šiaip keistas dalykas, bet man 0:54 atėjo įkvėpimas. Einu kokį eilėraštį pradėsiu gal .

Aš tai viso pokalbio metu rašiau  Va jau dvidešimtą puslapį įpusėjau :D Ačiū už įkvėpimą ;)

Bet tikrai, man 5 keltis. Reikia eit miegot  

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Keista, bet dauguma masės dalelių bent jau mintyse tikrai susimąsto apie dvasinius dalykus, kartais skaito protingas knygas, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Tuo ir pasireiškia tikroji jų baimė, noras neišsiskirti.

Kai nerandu su kuo kalbėtis, aš rašau ;D Puikus išsigelbėjimas, manyčiau. 

Bėda, kad ilgainiui jie nustoja tai daryti. Pradžioje slepia savo susidomėjimą tomis temomis, o vėliau apskritai atsisako minčių apie tai...

Rašymas geras dalykas. Bet rašant tai tėra tavo mintys. Kartais norisi išgirsti ir kito žmogaus nuomonę, kad ir panašią į tavo, bet kitokią...

Taip, deja. Kas jiems daugiau belieka, kai susimąstai.

Nesakau, kad nesinori. Tik diskusijoje atrandi savo įsitikinimų trūkumus ir netikslumus, o gal ir stipriąsias puses. Kartais tik diskusijose gali gimti teiginiai ir idėjos, kurių sėdėdamas vienas niekaip nebūtum išstenėjęs. Bet kai nėra su kuo tomis mintimis dalintis, geriausia jas bent jau įamžinti. Vis ne veltui naudojai smegenis ne vien egzistavimui palaikyti   

Tiesa. Kartais tai vienintelis būdas išsaugoti tai, kas šiaip greitai išnyktų. Tai, ką sugalvoji pats - visos mintys ateinančios į galvą - daug greičiau pasimiršta nei tai, kas kalbėta ar išgirsta diskusijoje. Kažkodėl taip yra...

Šiaip keistas dalykas, bet man 0:54 atėjo įkvėpimas. Einu kokį eilėraštį pradėsiu gal .

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Keista, bet dauguma masės dalelių bent jau mintyse tikrai susimąsto apie dvasinius dalykus, kartais skaito protingas knygas, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Tuo ir pasireiškia tikroji jų baimė, noras neišsiskirti.

Kai nerandu su kuo kalbėtis, aš rašau ;D Puikus išsigelbėjimas, manyčiau. 

Bėda, kad ilgainiui jie nustoja tai daryti. Pradžioje slepia savo susidomėjimą tomis temomis, o vėliau apskritai atsisako minčių apie tai...

Rašymas geras dalykas. Bet rašant tai tėra tavo mintys. Kartais norisi išgirsti ir kito žmogaus nuomonę, kad ir panašią į tavo, bet kitokią...

Taip, deja. Kas jiems daugiau belieka, kai susimąstai.

Nesakau, kad nesinori. Tik diskusijoje atrandi savo įsitikinimų trūkumus ir netikslumus, o gal ir stipriąsias puses. Kartais tik diskusijose gali gimti teiginiai ir idėjos, kurių sėdėdamas vienas niekaip nebūtum išstenėjęs. Bet kai nėra su kuo tomis mintimis dalintis, geriausia jas bent jau įamžinti. Vis ne veltui naudojai smegenis ne vien egzistavimui palaikyti   

Einarai, neskaiciau ka ten parasei nes tingiu skaitinet, bet nuotraukas graziai parinkai, skoningai, darbo idejai. Nori lygintis i R7Wa rasomus dienorascius matau

Aš nežinau, kur R7 ieško nuotraukų, aš tai vos atkapsčiau... Norisi daugiau tų nuotraukų, nes mano dienoraščiai labai tušti (bent jau man taip pasirodė)

Google-visagalis  Ir asmeniniame archyve.

Tereikia žinoti, ką rašyti ;) 

Ką tik berašau... mano google ne visagalis 

Einarai, neskaiciau ka ten parasei nes tingiu skaitinet, bet nuotraukas graziai parinkai, skoningai, darbo idejai. Nori lygintis i R7Wa rasomus dienorascius matau

Aš nežinau, kur R7 ieško nuotraukų, aš tai vos atkapsčiau... Norisi daugiau tų nuotraukų, nes mano dienoraščiai labai tušti (bent jau man taip pasirodė)

Lygtai nuotrauku nededavai ir budavo tusti

Einarai, neskaiciau ka ten parasei nes tingiu skaitinet, bet nuotraukas graziai parinkai, skoningai, darbo idejai. Nori lygintis i R7Wa rasomus dienorascius matau

Aš nežinau, kur R7 ieško nuotraukų, aš tai vos atkapsčiau... Norisi daugiau tų nuotraukų, nes mano dienoraščiai labai tušti (bent jau man taip pasirodė)

Google-visagalis  Ir asmeniniame archyve.

Tereikia žinoti, ką rašyti ;) 

Einarai, neskaiciau ka ten parasei nes tingiu skaitinet, bet nuotraukas graziai parinkai, skoningai, darbo idejai. Nori lygintis i R7Wa rasomus dienorascius matau

Aš nežinau, kur R7 ieško nuotraukų, aš tai vos atkapsčiau... Norisi daugiau tų nuotraukų, nes mano dienoraščiai labai tušti (bent jau man taip pasirodė)

Einarai, neskaiciau ka ten parasei nes tingiu skaitinet, bet nuotraukas graziai parinkai, skoningai, darbo idejai. Nori lygintis i R7Wa rasomus dienorascius matau

Aš nežinau, kur R7 ieško nuotraukų, aš tai vos atkapsčiau... Norisi daugiau tų nuotraukų, nes mano dienoraščiai labai tušti (bent jau man taip pasirodė)

Einarai, neskaiciau ka ten parasei nes tingiu skaitinet, bet nuotraukas graziai parinkai, skoningai, darbo idejai. Nori lygintis i R7Wa rasomus dienorascius matau

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Keista, bet dauguma masės dalelių bent jau mintyse tikrai susimąsto apie dvasinius dalykus, kartais skaito protingas knygas, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Tuo ir pasireiškia tikroji jų baimė, noras neišsiskirti.

Kai nerandu su kuo kalbėtis, aš rašau ;D Puikus išsigelbėjimas, manyčiau. 

Bėda, kad ilgainiui jie nustoja tai daryti. Pradžioje slepia savo susidomėjimą tomis temomis, o vėliau apskritai atsisako minčių apie tai...

Rašymas geras dalykas. Bet rašant tai tėra tavo mintys. Kartais norisi išgirsti ir kito žmogaus nuomonę, kad ir panašią į tavo, bet kitokią...

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Keista, bet dauguma masės dalelių bent jau mintyse tikrai susimąsto apie dvasinius dalykus, kartais skaito protingas knygas, bet niekada apie tai nekalba garsiai. Tuo ir pasireiškia tikroji jų baimė, noras neišsiskirti.

Kai nerandu su kuo kalbėtis, aš rašau ;D Puikus išsigelbėjimas, manyčiau. 

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Ne, žmonės šiais laikais bijo išsiskirti iš minios. O masės mąsto ne apie dvasinius, o apie materialinius dalykus. Daugelis pasiduoda bandos instinktui, nes kažkas sugebėjo įskiepyti tą baimę būti savimi ir neieškoti kažko, ką galima būtų kopijuoti...

Tau pasisekė, kad bent su kažkuo gali tomis temomis pasikalbėti...

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Aš moku privesti neutraliais būdais  Per aplinkui, per aplinkui, o kai jie suvokia, į kur įklimpo, siaubingai išsigąsta. Net nežinau kodėl. Kartais jie tikrai protingai kalba. Gal žmonės šiais laikais bijo būti protingais, nes tada iš jų visi daugiau reikalaus? Pažįstu tiek daug žmonių, kurie kad ir pažymiais galėtų pralenkti pirmūnus, tačiau mieliau gyvena vidutiniškai ir mokosi vidutiniškai. Pripažinsiu, taip lengviau, bet ar tikrai geriau.

Nors pažįstu bent jau vieną merginą, kuri kalbėdama tokiomis temomis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Su ja tikrai smagu pasiplepėti, tik gaila, kad retai tenka susitikti. Ji neabejotinai iš mano karaso.  

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tu net iki pavyzdžių prieini? Pas mus kas nors išgirsta "egzistencija" ar "gyvenimo prasmė" ir iš karto bėga tolyn . Keisčiausia, kad mums net specialiai rekolekcijas organizuoja, kad galėtumėm pabūti su savimi ir pamąstyti, bet viskas, kas tuo metu kitiems rūpi yra kuo greičiau grįžti namo... Ir apskritai visi kažkokie materialistai pasidarę...

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Būtent ;) Sunku rasti žmonių, su kuriais įmanoma pasikalbėti. Bandai remtis svariais pavyzdžiais, netgi per daug neapsikraudamas ir vardindamas tik elementariausius: Kamiu, Kafka, Remarkas, o jie vis tiek žiūri į tave savo šviesų aparintų briedžių akimis, lyg kalbėtum nesuprantama paukščių kalba 

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą 

O, gera mintis. Kaip tik neturiu su kuo apie egzistenciją šnekėtis, nes niekas manęs nesupranta .

Tikėjimas ir ėjimas per šventes į bažnyčią yra visiškai nesusiję dalykai :). Jei žmogus nevaikšto į bažnyčią ir netiki religija, dar nereiškia, kad jis netiki Dievu.

Aš tai originaliai šiemet kiaušinius nudažiau - raidžių formos makaronų pagalba sudėliojau žodžius, kurie turėjo matytis ant kiaušinių nudažius. Įskaityt įmanoma .

Gal foto į music'ą ta proga?  

Ir apskritai, religija kiekvienam yra skirtingai suvokiamas ir išpažįstamas dalykas. Kai kurie kreivai žiūri į mane, nes aš nepripažįstu išpažinčių ir niekada nesakau savo nuodėmių kunigui, nors bobulės ir dievobaiminasi, kad be išpažinties negali priimti komunijos mišių metu ir panašiai. Bet gal aš labiau tikiu Dievu nei tie eilėse bestovintys ir šabloniškas nuodėmes kartojantys žmonės? Mano nuodėmės yra mano asmeninis reikalas ir Dievui jas galima išpažinti mintimis. Kam dar čia painioti kunigą, kuris viena ausim klauso, mintimis negirdi, ką tu sakai? 

Rytoj, dienoraštyje bus nuotraukos :)

Antroje komentaro dalyje tiesiog išsakei mano mintis :).

Nejau į mūsų su gedged karasą pretenduoji?  

O.k laukiam rytdienos  gerai, kad bent laiko ryjiką trolį susigrąžinau  

Atleisk už neišprusimą, bet į ką tokį aš pretenduoju?

Ai niekis  

Gal kada nors dienoraštį plačiau išdėstysiu bokononizmo pagrindus  

Trumpai: 

Pagal Kurto Vonneguto knygą, vienoje saloje žmonės išpažįsta tokį tikėjimą Bokononizmą. Jis skelbia, jog žmonija suskirstyta į bendrijas, Bokononizme vadinamas karasu, vykdančias Dievo valią, bet niekada nesužinančios, kuo jos užsiima. Jeigu pastebi, kad be jokios logiškos priežasties tavo gyvenimas persipynęs su kažkieno kito, gali būti, kad tas žmogus iš tavo karaso. Būtent todėl kartais pirmą kartą pamačius žmogų, tau atrodo, jog pažįsti jį visą gyvenimą :) Patiko man ši idėja ;) 

Tai taip išeina, kad mano gyvenimas persipynęs su tavuoju ir gedged? Kažkokia sekta man čia kvepia .

Ne ta prasme. Tiesiog bendro karaso žmonėms būdingas tų pačių ar panašių dalykų suvokimas, idėjų sutapimai, kurie kartais primena minčių skaitymus. Čia sudėtingas mokslas, be to senokai tą knygą skaičiau. Teks vėl perbėgti ;)

Tai savaime aišku, kad su kiekvienu žmogumi tavo nuomonė bent vienu kokiu nors klausimu sutaps. Visi mes iš to paties karaso . Ok, pripažįstu, kad nesupratau šitos įdėjos, bet mintis, kad mano mąstymas ir vertybės panašūs į tavo man patiko .

Niekas nekalba apie vienos idėjos ar vienos minties sutapimą  Jų turėtų būti žymiai daugiau. Sutikęs savo karaso žmogų, tiesiog pasujunti lyg jį pažinotum visą gyvenimą, lyg būtum pažinojęs jį praeitame gyvenime. Su savo karaso žmogumi gali kalbėtis dienų dienas :) Nors išties dar yra begalės niuansų... Kaip jau sakiau, nebepamenu visko kaip vakar. 

Ir tokį žmogų tikrai pravartu turėti savo karasoje  

Kaip manai, būtų mums apie ką kalbėtis dienų dienas?

Kas ten žino :) Gal ir būtų. Įsivelti į kokią egzistencinių problemų temą