Nariai

Diskusijos

0

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Vaitspiritas... Acetono ne toks kvapas

spiritu?  Nepatinka man, nepatinka 

O kam jis patinka? Alkoholikams, kurie ir gryną spiritą išgertų...

Įtartini jūs čia man  Spiritas, alkoholikai... nerodykit blogo pavyzdžio kitoms bokononistų kartoms 

Kai tu iškrisi per balkoną, aš nusiridensiu nuo mirtino Smilgos slėnio, velniux užburtas Remarko nebeatsikels iš to sapno, o gedged gaus į galvą nuo Panevėžio Tulpinių, bokononizmo nebeliks

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Vaitspiritas... Acetono ne toks kvapas

spiritu?  Nepatinka man, nepatinka 

O kam jis patinka? Alkoholikams, kurie ir gryną spiritą išgertų...

Įtartini jūs čia man  Spiritas, alkoholikai... nerodykit blogo pavyzdžio kitoms bokononistų kartoms 

Kai tu iškrisi per balkoną, aš nusiridensiu nuo mirtino Smilgos slėnio, velniux užburtas Remarko nebeatsikels iš to sapno, o gedged gaus į galvą nuo Panevėžio Tulpinių, bokononizmo nebeliks

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Vaitspiritas... Acetono ne toks kvapas

spiritu?  Nepatinka man, nepatinka 

O kam jis patinka? Alkoholikams, kurie ir gryną spiritą išgertų...

Įtartini jūs čia man  Spiritas, alkoholikai... nerodykit blogo pavyzdžio kitoms bokononistų kartoms 

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Vaitspiritas... Acetono ne toks kvapas

spiritu?  Nepatinka man, nepatinka 

O kam jis patinka? Alkoholikams, kurie ir gryną spiritą išgertų...

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Vaitspiritas... Acetono ne toks kvapas

spiritu?  Nepatinka man, nepatinka 

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Vaitspiritas... Acetono ne toks kvapas

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Man tai acetonu smirdi

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Jap  Užuodžiu grandfalionus iš tolo 

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Dabar žinosiu didžiausią priešą 

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Kodėl negalėjai saulės susprogdinti?  Kodėl mėnulį? Jis bent įkvepia...

Saulės nesusprogdinsi, ji per karšta (fizika). Galiu išsiurbt tik brnduolinį kurą ir iš jo pagaminti tiek elektros, kad nebereikės daugiau už ją mokėti visą amžinybę

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Kodėl negalėjai saulės susprogdinti?  Kodėl mėnulį? Jis bent įkvepia...

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Kažkada buvau susprogdinęs Mėnulį... Nuo tada šviečia tik viena jo pusė, nes kitos nebėra 

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Mano vampyteris yra Mėnulis ir muzika. Negalėjau nepasireikšt :D

Įsijunkit žinias:

"Viena bokononizmo skleidėja iššoko pro balkoną iš šešto aukšto Alytuje" 

Norėtum   

Nu tada netyčia iškritai... Ne, geriau iššokai, kad dar labiau atkreiptum dėmesį į save taip sukeldama ir susidomėjimą bokononizmu 

Aš geriau jau toliau skleisiu būdama gyva  Koks narcizas galėtų nusižudyti? Mes per daug mylim save  

Beje, jau yra ir Alytuje bokononistų :) Vieną skėčio nešėję baigiu atversti į šį tikėjimą  

Narciziška prigimtis  Tada nustūmk ką nors per balkoną ir tavo pasiteisinimas bus, kad tasai ketino sunaikinti vampyterį. Tada turėtų susidomėti kažkas tuo vampyteriu 

Niekaip nerandu nei vieno vampyterio...  Ką man tada ginti?  

Tai gal tavo karasų vampyteriai nematerialūs? O jei jie neegzistuoja, tai koks tada karasas be vampyterio

Ką žinau. Remarkas taip kaip niekas kitas mane išmokė džiaugtis gyvenimu ir kiekviena akimirkas, nes jis tiesiog nėra amžinas ir gali bet kada pasibaigti. Tai ar galima teigti, kad knygos nieko neišmoko? Manau, užtenka užsirauti ant tinkamo autoriaus, tinkamu gyvenimo tarpu. :]

Va, va.. Priminei Remarką, bet pas mane kiek kitaip.. Praėjo du mėnesiai nuo paskutinės perskaitytos Remarko knygos ir užmiršau jo pamokas, bet atradau kitas. Pavydėtina, jei tai, kokią žinutę norėjo pranešt Remarkas, atsiminsi ilgai.

Beveik ir pamiršau, ką ten Vakarų fronto metu buvau išmokusi :D Teliko atmintyje ta frazė: "Mūsų rankos yra žemė, mūsų kūnas molis, o mūsų akys - lietaus klanai"

Jeigu nori kažką įsiminti, neužtenka tą knygą perskaityti tik kartą  

Geriausias patarimas, gyvenk kaip nori, daryk ką nori ir iš gautos neaiškios molio kompozicijos tyrinėk klaidas, tam kad tobulėtum. 

P.S O man labiausiai įsiminė, kur kalbama, kad dėl kažkokių žmonių interesų miršta nekalti kariai. Pvz: susipykę šalių prezidentai (ar kas ten) turi susitikt dvikoje abu, o ne kariuomenę kurti šiems tikslams. 

Aš jau knygose neieškau gyvenimo prasmės ar dar kokių dalykų, man tai labiau įkvėpimo šaltiniai tapo. Gyveni kaip moki ir kaip išeina :) Nors va reikia kažkaip nuteikti save ir eiti parašyti rašinį tema "Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės"  Žudo tokios temos...

Ta irgi gera idėja buvo ;)  

Kam ieškot gyvenimo prasmės, jei tai akivaizdu? Žmonės iš dviračio bando išrast erdvėlaivį. Žino, bet apsimeta, kad nežino 

Gyvenimo prasmė yra gyventi  Patiko man šis išmislas 

Pala, pala.. Negi tai kada minėjau? Šią frazę kartoju visiems savo draugams kiekvieną mielą dieną. Na dar kartais pridedu, kad iš gyvenimo reikia imti viską ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais :DD

Nop. Šią frazę prieš gerus 4 mėnesius rašiau vienoje knygoje. Kažkaip pati šovė į galvą, tada ėjau ieškoti, gal kas ją pasakė ir netyčia nugirdau :)

Karasas, karasas  

Nebeliko jokio misticizmo paaiškinti keistiems faktams. Liko tik vienas žodis-karasas.

Jaučiuosi kaip koks bokononizmo Mahomedas  Kuo toliau, tuo dažniau visur skamba karasai :D

Viskam ateina savas laikas. Tavo karasas pradėjo populiarėt, gal po mėnesio jau apie tai išgirsim televizijoj.. Bus kaip su mano vienu išmislu :D

Televizijoj?  

Kokiu išmislu? 

Na laidoje "Valanda su Rūta"... Įsivaizduoju, susirenka visi, kurie  priskiria save karasams ir aiškina visą idealogiją :D

Kažkada sumąsčiau parodyti vidurinįjį pirštą ir pasakyti "Tu palaimintas". Po to pusę Panevėžio taip darė. Susitinku su kompanija, o jie tik "Tu palaimintas" te kartoja... Keista, teko pabūt anonimiška pradininkė 

Įsivaizduoju, bet vis kažkaip keistai atrodytų  Įdomu, ką pamanytų pats Vonnegutas, sužinojęs, kad kažkur Europoje yra jo sygalvoto tikėjimo pasekėjų  Bent jau tariamų.

Geras šitas  

Visi mes esame karase, to net nenutuokdami.

Taip. Pagal idėja, kiekvienas žmogus priklauso kažkokiam karasui, tik va jį rasti - čia jau sunkiau :)

Įsijunkit žinias:

"Viena bokononizmo skleidėja iššoko pro balkoną iš šešto aukšto Alytuje" 

Norėtum   

Nu tada netyčia iškritai... Ne, geriau iššokai, kad dar labiau atkreiptum dėmesį į save taip sukeldama ir susidomėjimą bokononizmu 

Aš geriau jau toliau skleisiu būdama gyva  Koks narcizas galėtų nusižudyti? Mes per daug mylim save  

Beje, jau yra ir Alytuje bokononistų :) Vieną skėčio nešėję baigiu atversti į šį tikėjimą  

Narciziška prigimtis  Tada nustūmk ką nors per balkoną ir tavo pasiteisinimas bus, kad tasai ketino sunaikinti vampyterį. Tada turėtų susidomėti kažkas tuo vampyteriu 

Niekaip nerandu nei vieno vampyterio...  Ką man tada ginti?