Nariai

Diskusijos

0

Mano tėtis filosofiją baigęs. Gal todėl aš ir nenoriu į filosofiją... Nes kas kartą, kai pagalvoju, kad esu žiauriai išmintingas, užtenka nueit pasišnekėt su tėčiu, kad suprasčiau, koks durnas visgi esu . Čia man bus pretekstas nesustoti tobulėti. Be to, su filosofija nekokios perspektyvos gyvenime, tik tiek, kad įdomu.

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Brolis, žiūriu, labai jau nesavarankiškas . Pats niekaip neišmoksta .

Nežinau, ką jis be manęs darys... Istorija yra mokslas, kurio neskaitydamas neišmoksi, o jis gryna mano vaikystės kopija - skaityti tik per kančias. 

O jis tik istoriją taip ar ir kitų dalykų nenori mokytis? Gal jam šiaip istorija neįdomu?

Jis tiksliukas. Čia aš verčiu istoriją gerai mokytis. Bus gėda man kai į mano gimnaziją ateis istorijos nemokėdamas  Jam patinka istorija, kai aš ją pasakoju, bet pats skaityti nenori :)

Ak tiksliukas .

Sakyčiau čia gali būti mokytojo problema, jei jis nesudomina vaikų taip, kad jie patys norėtų skaityti ir domėtis tuo. Prisimenu visą Egipto mitologiją buvau išanalizavęs skersai išilgai, nes per pamoką apie Egipto kultūrą mane tuo labai sudomin mokytojas. Gal gimnazijoj mokytojai geresni?

Puse abiturientų istorija gyvi  

Šiandien per išmaniųjų istorikų būrelį ilgosios pertraukos metu bibliotekoje, vienas pagarsėjęs mokyklos erelis skaldė nuobodžius pastebėjimus apie mūsų mokyklos istorikus: Ką šiandien valgei? Istoriją. Su kuo eisi į išleistuves? Su istorija. Kodėl? Istorija.

Jis neperdeda. Tikrai, istorija da istorija mokykloje skamba  

Tiesiog reiklios mokytojos, nors pasakoja jos tikrai įdomiai. Ko norėsi, viena mokytoja pas kitą mokėsi prieš daugelį metų :D Pasakoja taip su humoru, taip jaunatviškai. Gal todėl ir įdomu klausyti :) 

Pas mus tai matematika per visus galus veržias . Tiek mokykloj, tiek namie. Matematika ir Mačernis(ne, ne Vytautas) . Du žodžiai skamba.

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Brolis, žiūriu, labai jau nesavarankiškas . Pats niekaip neišmoksta .

Nežinau, ką jis be manęs darys... Istorija yra mokslas, kurio neskaitydamas neišmoksi, o jis gryna mano vaikystės kopija - skaityti tik per kančias. 

O jis tik istoriją taip ar ir kitų dalykų nenori mokytis? Gal jam šiaip istorija neįdomu?

Jis tiksliukas. Čia aš verčiu istoriją gerai mokytis. Bus gėda man kai į mano gimnaziją ateis istorijos nemokėdamas  Jam patinka istorija, kai aš ją pasakoju, bet pats skaityti nenori :)

Ak tiksliukas .

Sakyčiau čia gali būti mokytojo problema, jei jis nesudomina vaikų taip, kad jie patys norėtų skaityti ir domėtis tuo. Prisimenu visą Egipto mitologiją buvau išanalizavęs skersai išilgai, nes per pamoką apie Egipto kultūrą mane tuo labai sudomin mokytojas. Gal gimnazijoj mokytojai geresni?

Puse abiturientų istorija gyvi  

Šiandien per išmaniųjų istorikų būrelį ilgosios pertraukos metu bibliotekoje, vienas pagarsėjęs mokyklos erelis skaldė nuobodžius pastebėjimus apie mūsų mokyklos istorikus: Ką šiandien valgei? Istoriją. Su kuo eisi į išleistuves? Su istorija. Kodėl? Istorija.

Jis neperdeda. Tikrai, istorija da istorija mokykloje skamba  

Tiesiog reiklios mokytojos, nors pasakoja jos tikrai įdomiai. Ko norėsi, viena mokytoja pas kitą mokėsi prieš daugelį metų :D Pasakoja taip su humoru, taip jaunatviškai. Gal todėl ir įdomu klausyti :) 

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Brolis, žiūriu, labai jau nesavarankiškas . Pats niekaip neišmoksta .

Nežinau, ką jis be manęs darys... Istorija yra mokslas, kurio neskaitydamas neišmoksi, o jis gryna mano vaikystės kopija - skaityti tik per kančias. 

O jis tik istoriją taip ar ir kitų dalykų nenori mokytis? Gal jam šiaip istorija neįdomu?

Jis tiksliukas. Čia aš verčiu istoriją gerai mokytis. Bus gėda man kai į mano gimnaziją ateis istorijos nemokėdamas  Jam patinka istorija, kai aš ją pasakoju, bet pats skaityti nenori :)

Ak tiksliukas .

Sakyčiau čia gali būti mokytojo problema, jei jis nesudomina vaikų taip, kad jie patys norėtų skaityti ir domėtis tuo. Prisimenu visą Egipto mitologiją buvau išanalizavęs skersai išilgai, nes per pamoką apie Egipto kultūrą mane tuo labai sudomin mokytojas. Gal gimnazijoj mokytojai geresni?

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Brolis, žiūriu, labai jau nesavarankiškas . Pats niekaip neišmoksta .

Nežinau, ką jis be manęs darys... Istorija yra mokslas, kurio neskaitydamas neišmoksi, o jis gryna mano vaikystės kopija - skaityti tik per kančias. 

O jis tik istoriją taip ar ir kitų dalykų nenori mokytis? Gal jam šiaip istorija neįdomu?

Jis tiksliukas. Čia aš verčiu istoriją gerai mokytis. Bus gėda man kai į mano gimnaziją ateis istorijos nemokėdamas  Jam patinka istorija, kai aš ją pasakoju, bet pats skaityti nenori :)

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Brolis, žiūriu, labai jau nesavarankiškas . Pats niekaip neišmoksta .

Nežinau, ką jis be manęs darys... Istorija yra mokslas, kurio neskaitydamas neišmoksi, o jis gryna mano vaikystės kopija - skaityti tik per kančias. 

O jis tik istoriją taip ar ir kitų dalykų nenori mokytis? Gal jam šiaip istorija neįdomu?

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Brolis, žiūriu, labai jau nesavarankiškas . Pats niekaip neišmoksta .

Nežinau, ką jis be manęs darys... Istorija yra mokslas, kurio neskaitydamas neišmoksi, o jis gryna mano vaikystės kopija - skaityti tik per kančias. 

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Brolis, žiūriu, labai jau nesavarankiškas . Pats niekaip neišmoksta .

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Lyg ir :D Smegenys jau šiek tiek miega, o dar mintyse istoriją, nes padėjau broliui mokytis 

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Kaip toks dalykas vadinasi? Dvipatystė?

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Aš nebeesu aplinkiniams suprantama knyga. Geriau jie manęs nesupras, bet bent aš save suprasiu  

Ne. Aš tiesiog susirasiu žmogų, kuris stengsis mane suprasti ir tai nebus tas žmogus, kurį aš pati mylėsiu. Aš prieraišus žmogus, gal to pakaks  

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Tai tu reikalausi iš savo vargšo vyro, kad jis visada tave suprastų, nors pati nevisada save supranti, nes kitaip jo nemylėsi? Keistai skamba . Nors, kita vertus, tegu kenčia bjaurybė. Pats kaltas bus, jei nesugebės žmonos perprast .

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Teisingai  

Kartais :) Priklauso nuo to, kokios nuotaikos ir kiek minčių išbarsčiusi esu :) Suprantu save tik tada, kai manęs visiškai nesupranta niekas. Nesuprantu, kai tampu kaip atversta knyga.  

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė  

Nesąmonę pasakiau... Juk nėra reikalo kitais rūpintis .

Pirma pasakyk nuoširdžiai, ar tu pati save supranti?

Man gaila kitų  

Taip yra - mane sunku pakęsti. Jeigu šalia bus žmogus, kuris mane pakęs, aš jo nemylėsiu, nes jis niekada manęs nesupras. Tai ne iš piršto laužti pasakymai - man visi sako, kad drastiškai teigti, jog mane pažįsta, jie negali. Kiekvienoje aplinkoje prie skirtingų žmonių aš elgiuosi kardinaliai skirtingai. Jeigu mane apibūdina keli žmonės iš skirtingų aplinkų, atrodo, kad jie kalba apie skirtingus žmones. Tad kaip galima suprasti ir pakęsti vienu metu? Neesu tokia optimistė