Atėjęs tai buvo ir man. Atėjo, išėjo, o gal liko kur nors tamsiame smegeninės užkaboryje kaip paliktas tinkamesniems laikams...

manau anksciau ar veliau visiems ateina sis klausimas. vieniems 11os kitiems 60ties. man pirmakart atejo kai buvau kokiu 13kos

visi mes šiek tiek banalūs, kad ir kaip to vengtume ;>

Galvoju.
Galvoju.
Gal dar per mažai laiko tam galvojimui skyriau, kad suprasčiau.
Bet turbūt ta banalioji.
O visa kita, manau, tik maži tikslai, ar kažkas pan.
Bet aš dar apie tai pagalvosiu. Čia juk amžinieji klausimai. Nesuprasi to tik atėjęs į music.lt ir paskaitęs forume.
Šiaip ačiū už tokią temą. Pati matyt esu per daug ribota, kad susimąstyčiau apie tai.[?]

dingusi_kazkur
o kokia gyvenimo prasme pagal tave?

Perskaičiau.
Bet nesutinku vis tiek. Bet, matyt, tai normalu. Kiek žmonių - tiek nuomonių.

matau hare_bo musu nuomones sutampa
cool

na kol lauksiu kitu nuomoniu, parasysiu savo.

karta, kai buvo labai liudna, pagalvojau: ir kas gi mane sulaiko nuo savizudybes, kodel negaliu to padaryti...
tada susimasciau apie gyvenima prasme ir emiau klausti aplinkiniu nuomones sia tema.
dauguma sake, kad reik gyventi del artimuju, kad kitu gyvenima palengvintu ir pan..
o kai neturi artimuju? kodel tada verta gyventi si sunku gyvenima? arba, na gerai, gauni apdovanojima uz nuopelnus zmonijai ir ka? na gerai, padarei juos laimingus ir ka? kas is to tau kiti zmones? (nekalbu apie geruosius marsiecius - angelus) arba uzsidirbai milijona, gali nusipirkti nama ant ezero kranto ir ka? tai tik daiktai.
kuri laika galvojau kad gyvenimas yra beprasmis ir mus nuo savizudybes apsaugo tik baime pakelti pries save ranka arba iskaudinti tuo artimuosius.
ir tada supratau gyvenimo prasme.
kodel, jei siandien buvo pati nelaimingiausia, beviltiska diena, ar net menuo, bet vis vien noriu gyvent? kodel? a?
ogi is smalsumo. noriu suzinot, kokia rytoj bus diena. ar gali man labiau nesisekti.
arba koks jausmas issokt is lektuvo su parasiutu ir to nepadarius negaliu mirti. nenoriu.
kokia pagaliau bus mano ateities profesija. ar rytoj i mane demesi atkreips mano slapta meile. kaip as naturaliai mirciau...? noriu ta suzinot.
tai ir yra stabdis nuo savizudybes. smalsumas mus visus gelbsti.

aciu tiems, kas perskaite mano ilga komentara. retai pati skaitau ilguosius

Verta gyventi dėl smulkmenų.
Tai, kad dar kažko nepadarėm, neišbandėm, ar tiesiog mylimi ir mylintys žmonės mus nuo to sulaiko. Ir neskiesk kad rašau banalią nesąmonę, nes, kad ir kaip banalu tai bebūtų, tai yra tiesa.
Nesigailiu, kad gimiau. Bent jau dabar.
Ne. Nebus daugiau tokių gyvenimų, koks yra šitas, mano, ir nemanau, kad džiaugčiaus atgimus. Kas žino kuo atgimsiu? Nenoriu.

gan ne y tema, bet labai norejau pasidalint perskaityta info.. mane tai sukrete, tode manau, kad ir kietiems bus idomu..
zmones, kuriu motinos laukdamosios norejo atsikratyti (net ir mintimis) vaiko, yra linke y savizudybe.


o y tema, tai labai daznai galvodavau, kad kam ash ce gimiau.. bet dabar supratau, kad gailejimasis nepalengvins nieko, tai stengiuosi pati keisti tai, ka turiu ir kuo esu. sulaiko nuo savizudybes- noras pamatyti kas bus toliau.. kaip ash atrodysiu ir kuo tapsiu. Smalsumas, sako, zudo, bet mane tai ir ykvepia toliau gyvenimui..

xsena_in_da_house,
gal tu papasakok apie savo gyvenimo prasmę?

Na, nemanau, kad jei žmogus mato prasmę gyventi artimuose žmonėse, tai jau yra gyvenimas ne sau.
Kas iš to gyvenimo sau ir dėl savęs, jei šalia nebūtų nei vieno žmogaus, dėl kurio galėtum gyventi ir kažkiek savęs atiduoti. Ar būtų smagu gyventi sau, būnant vienam? Ar tada išvis būtų kažkokia prasmė?

na nors gerai, kad perspėji žmones. sėkmės belaukiant kažko nuoširdaus.

tai jo. tiesiog nenoriu kad visi negalvodami surasytu jog gyvena del savo artimuju ir neuzkabintu kazko gilesnio, nuosirdesnio, atviresnio, ka as ir noriu isgirst.

Na ir visai teisingai galvoji, bet tikrai yra tokių kurie gyvena ne sau, o kitiems.
Kiekvienas turi savo asmeninę nuomonę, jei jau kitam atrodo, kad jo gyvenimo prasmė yra mylimi (ar kitokie) žmonės, tai tegul taip ir galvoja. Ne mano, ir ne tavo reikalai. Tegul ir gyvena taip. Kas man.

"tik nereikia jokiu: noriu gyvent del savo mylimu zmoniu, jie mano gyvenimo prasme"
nes gyvename sau o ne kitiems. gimstame ir mirstame vieni tam tikra prasme. visi turime buti ( siek tiek) savanaudziai kad musu gyvenimas priklausytu mums patiems. tie, kurie gyvena kitiems, mano nuomone neturi saves.

Gyvenimo tikslas yra tikslo gyvenimas.
Robert Byrne.

Man atrodo, kad gyventi verta vien dėl to, kad išmoktum gyventi.
Kaip ir niekada negalvojau apie savižudybę, tai šiuo klausimų tyliu.
Ne, nesigailiu gimusi.
Ko gero, kad norėčiau, verta pagalvoti.


"(tik nereikia jokiu: noriu gyvent del savo mylimu zmoniu, jie mano gyvenimo prasme)".
Kodėl jokių ne? Gal kitiems tai ir yra prasmė.

Man idomi jusu nuomone apie gyvenimo prasminguma.

Kodel verta gyventi?
Kas gi mus sulaiko nuo savizudybes (noro uzbaigti savo gyvenima)?
Ar galites gime?
Ar noretumete atgimti naujam gyvenimui?

(tik nereikia jokiu: noriu gyvent del savo mylimu zmoniu, jie mano gyvenimo prasme)