Nerealu. Kuo gryniausi space roko sintezatoriaus skambesiai su visiškai nepastoviu tempu (kas turėtų ir suteikti žavėsio šiai dainai), kas rodo didelį grupės muzikantų profesionalumą. Šaltas progresyvumas - kitas dalykas. Juk ilgos partijos, tekstas neturi aiškios struktūros. O apie patį tekstą: vienas mėgstamiausių mokslinės fantastikos tema parašytų tekstų.
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
2015 m. balandžio 12 d. 21:33:31
Pradedu tikėti ateiviais.
2012 m. liepos 13 d. 13:53:18
Nerealu. Kuo gryniausi space roko sintezatoriaus skambesiai su visiškai nepastoviu tempu (kas turėtų ir suteikti žavėsio šiai dainai), kas rodo didelį grupės muzikantų profesionalumą. Šaltas progresyvumas - kitas dalykas. Juk ilgos partijos, tekstas neturi aiškios struktūros. O apie patį tekstą: vienas mėgstamiausių mokslinės fantastikos tema parašytų tekstų.
Žodžiu, puiku, neturiu žodžių, 10 balų...
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas