Po to, kai 1984-aisiais, pačioje populiarumo viršūnėje, grupė "The Police" iširo, Sting'as gana greitai įsitvirtino tuometiniame muzikos pasaulyje ir pasižymėjo savo noru išplėsti pop muzikos ribas.
Sting'as sujungė pagrindinius džiazo, klasikinius bei pasaulinės muzikos garsų elementus į vieną visumą, parašė žodžius, kurie buvo be galo literatūriški bei turintys gilią prasmę, o viso to rezultatas - nuostabios ir nepamirštamos jo dainos bei pasirodymai, netemdomi spaudos sukurtų gandų bei skandalų. Daug buvo skirtingų nuomonių, vieni dievino Sting'ą, kiti kritikavo, tačiau nepaisant visko, dešimt pirmųjų savo solo karjeros metų jis buvo viena didžiausių pop muzikos superžvaigždžių ir tik vėliau jo pardavimų skaičiai ėmė mažėti. Dar prieš "The Police" oficialų išsiskyrimą, 1984-ųjų pabaigoje, Sting'as pradėjo dirbti prie savo debiutinio solo albumo - jam padėti buvo pakviesta net visa džiazo grupė.
Taigi, perėjęs nuo boso prie gitaros, jis įrašė savo pirmą solo darbą, 1985-ųjų albumą "The Dream of the Blue Turtles". Prie šio Sting'o debiuto prisidėjo Branford'as Marsalis'as, Kenny Kirkland'as bei Omar Hakim. Toks atlikėjo pasikeitimas buvo visiškai netikėtas, nuo tada, kai Sting'as grojo su džazo ir progresyviojo roko grupėmis savo jaunystėje, tačiau šįkart rezultatas apstulbino - naujieji atlikėjo įrašai atrodė labiau subrendę nei bet kuris kada sukurtas "The Police" kūrinys. Albumas tapo dideliu hitu, o Amerikos Top 10-uke apsilankė dainos "If You Love Somebody Set Them Free", "Love Is the Seventh Wave" bei "Fortress Around Your Heart". Sting'as išsivežė visą savo grupę į koncertines gastroles, kurių metu buvo nufilmuotas ir dokumentinis filmas, pavadinimu "Bring on the Night". Prekyboje jis pasirodė 1986-aisiais, kartu su dvigubu 'gyvai' įrašytu albumu, tokiu pačiu pavadinimu. Tais metais Sting'as dalyvvo bandyme atgaivinti "The Police", tačiau to rezultatas tebuvo viena daina, perkurtas buvęs grupės hitas "Don't Stand So Close To Me." Po nutraukto "The Police" atgaivinimo, Sting'as pradėjo dirbti prie savo ambicijų pilno albumo "Nothing Like the Sun", skirto neseniai mirusiai jo motinai.
Toliau tęsdamas darbą su Marsalis'u ir džiazo stiliumi, Sting'as įrašinėdamas šį albumą bendradarbiavo su daugybe skirtingų atlikėjų, įskaitant Gil'ą Evans'ą bei buvusį "The Police" gitaristą Andy Summers'ą. Po savo pasirodymo 1987-aisiais, albumas "Nothing Like the Sun" sulaukį praktiškai tik gerų atsiliepimų ir kritikų vertinimų. Hitais iš šio studijinio darbo tapo dainos "We'll Be Together" bei "They Dance Alone". Kai albumo sukeltas ažiotažas nuslūgo, atlikėjas skyrė daug dėmesio tarptautinės amnestijos kompanijai bei kovai su gamtos teršėjais, o tiksliau - prieš Brazilijos miškų naikinimą. 1988-aisiais pasirodė kiek sutrumpinta, ispaniška albumo "Nothing like the Sun" versija - "Nada Como el Sol".
Sting'ui prireikė net keleto metų, kad sukurti po "Nothing Like The Sun" sekusį albumą. Dainininko tėvas taip pat mirė ir tai paskatino baigti 1991-ųjų "The Soul Cages" - pilną minčių, tamsų ir komplikuotą albumą. Nors albumas pasiekė antrą topo vietą, o singlas "All This Time" taip pat pasiekį dešimtuką, jo nelydėjo tokia sėkmė kaip pirmųjų darbų. Praėjus dviem metam, jis sukūrė šviesų, pop muzikos mėgėjams orientuotą albumą "Summoner's Tales", kuris tapo dideliu hitų, dėka dviejų Top 20-uko singlų - "If I Ever Lose My Faith In You" ir "Fields of Gold". 1993-iųjų pabaigoje daina "All for Love", kurią jis įrašė kartu su Rod'u Stewart'u ir Bryan'u Adams'u "The Three Musketeers" filmo garso takeliui, tapo hitu 'numeris vienas'. Šis singlas parodė, kad Sting'o gerbėjų sudėtis pakito nuo naujų stilių ir koldežo roko mėgėjų iki subrendusių pagyvenusių žmonių, o 1994-ųjų geriausių dainų kompiliacija "Fields of Gold: The Best of Sting" puikiai tiko šiai publikai. Praėjus trims metams, 1996-ųjų pavasarį Sting'as išleido albumą "Mercury Falling". Nors šis darbas debiutavo ganėtinai aukštai, jis greitai iškrito iš topų, sustojęs ties platininio riba ir neatnešęs nė vieno didelio hito. Tuo metu kai albumas patyrė nesėkmę, pats atlikėjas išliko populiarus, jo koncertai toliau skmingai lankomi.
1999-aisiais parduotuvių lentynose pasirodė naujas Sting'o albumas "Brand New Day" ir vėl sugrįžo jo populiarumas. Superhitu tapo jo daina "Desert Rose". 2001-aisiais atlikėjas vėl sugrįžo, šįkart su albumu "All This Time".
Sting'as sujungė pagrindinius džiazo, klasikinius bei pasaulinės muzikos garsų elementus į vieną visumą, parašė žodžius, kurie buvo be galo literatūriški bei turintys gilią prasmę, o viso to rezultatas - nuostabios ir nepamirštamos jo dainos bei pasirodymai, netemdomi spaudos sukurtų gandų bei skandalų. Daug buvo skirtingų nuomonių, vieni dievino Sting'ą, kiti kritikavo, tačiau nepaisant visko, dešimt pirmųjų savo solo karjeros metų jis buvo viena didžiausių pop muzikos superžvaigždžių ir tik vėliau jo pardavimų skaičiai ėmė mažėti. Dar prieš "The Police" oficialų išsiskyrimą, 1984-ųjų pabaigoje, Sting'as pradėjo dirbti prie savo debiutinio solo albumo - jam padėti buvo pakviesta net visa džiazo grupė.
Taigi, perėjęs nuo boso prie gitaros, jis įrašė savo pirmą solo darbą, 1985-ųjų albumą "The Dream of the Blue Turtles". Prie šio Sting'o debiuto prisidėjo Branford'as Marsalis'as, Kenny Kirkland'as bei Omar Hakim. Toks atlikėjo pasikeitimas buvo visiškai netikėtas, nuo tada, kai Sting'as grojo su džazo ir progresyviojo roko grupėmis savo jaunystėje, tačiau šįkart rezultatas apstulbino - naujieji atlikėjo įrašai atrodė labiau subrendę nei bet kuris kada sukurtas "The Police" kūrinys. Albumas tapo dideliu hitu, o Amerikos Top 10-uke apsilankė dainos "If You Love Somebody Set Them Free", "Love Is the Seventh Wave" bei "Fortress Around Your Heart". Sting'as išsivežė visą savo grupę į koncertines gastroles, kurių metu buvo nufilmuotas ir dokumentinis filmas, pavadinimu "Bring on the Night". Prekyboje jis pasirodė 1986-aisiais, kartu su dvigubu 'gyvai' įrašytu albumu, tokiu pačiu pavadinimu. Tais metais Sting'as dalyvvo bandyme atgaivinti "The Police", tačiau to rezultatas tebuvo viena daina, perkurtas buvęs grupės hitas "Don't Stand So Close To Me." Po nutraukto "The Police" atgaivinimo, Sting'as pradėjo dirbti prie savo ambicijų pilno albumo "Nothing Like the Sun", skirto neseniai mirusiai jo motinai.
Toliau tęsdamas darbą su Marsalis'u ir džiazo stiliumi, Sting'as įrašinėdamas šį albumą bendradarbiavo su daugybe skirtingų atlikėjų, įskaitant Gil'ą Evans'ą bei buvusį "The Police" gitaristą Andy Summers'ą. Po savo pasirodymo 1987-aisiais, albumas "Nothing Like the Sun" sulaukį praktiškai tik gerų atsiliepimų ir kritikų vertinimų. Hitais iš šio studijinio darbo tapo dainos "We'll Be Together" bei "They Dance Alone". Kai albumo sukeltas ažiotažas nuslūgo, atlikėjas skyrė daug dėmesio tarptautinės amnestijos kompanijai bei kovai su gamtos teršėjais, o tiksliau - prieš Brazilijos miškų naikinimą. 1988-aisiais pasirodė kiek sutrumpinta, ispaniška albumo "Nothing like the Sun" versija - "Nada Como el Sol".
Sting'ui prireikė net keleto metų, kad sukurti po "Nothing Like The Sun" sekusį albumą. Dainininko tėvas taip pat mirė ir tai paskatino baigti 1991-ųjų "The Soul Cages" - pilną minčių, tamsų ir komplikuotą albumą. Nors albumas pasiekė antrą topo vietą, o singlas "All This Time" taip pat pasiekį dešimtuką, jo nelydėjo tokia sėkmė kaip pirmųjų darbų. Praėjus dviem metam, jis sukūrė šviesų, pop muzikos mėgėjams orientuotą albumą "Summoner's Tales", kuris tapo dideliu hitų, dėka dviejų Top 20-uko singlų - "If I Ever Lose My Faith In You" ir "Fields of Gold". 1993-iųjų pabaigoje daina "All for Love", kurią jis įrašė kartu su Rod'u Stewart'u ir Bryan'u Adams'u "The Three Musketeers" filmo garso takeliui, tapo hitu 'numeris vienas'. Šis singlas parodė, kad Sting'o gerbėjų sudėtis pakito nuo naujų stilių ir koldežo roko mėgėjų iki subrendusių pagyvenusių žmonių, o 1994-ųjų geriausių dainų kompiliacija "Fields of Gold: The Best of Sting" puikiai tiko šiai publikai. Praėjus trims metams, 1996-ųjų pavasarį Sting'as išleido albumą "Mercury Falling". Nors šis darbas debiutavo ganėtinai aukštai, jis greitai iškrito iš topų, sustojęs ties platininio riba ir neatnešęs nė vieno didelio hito. Tuo metu kai albumas patyrė nesėkmę, pats atlikėjas išliko populiarus, jo koncertai toliau skmingai lankomi.
1999-aisiais parduotuvių lentynose pasirodė naujas Sting'o albumas "Brand New Day" ir vėl sugrįžo jo populiarumas. Superhitu tapo jo daina "Desert Rose". 2001-aisiais atlikėjas vėl sugrįžo, šįkart su albumu "All This Time".
2014 m. lapkričio 3 d. 00:57:15
Gyvai visada kitaip nei studijiniai įrašai skamba. Visada išlieka ir klaidos, ir netikėtumo tikimybė, ir, kaip studijoj, toli gražu ne visada viskas darniai suskamba - tai ir yra gyvas garsas. O dar bendravimas su publika... Mano keli dienoraščiai yra ta tema, su ne ypatingos kokybės nuotraukom, bet vis dėlto... Smagu viską prisimint, oi, smagu... Nesikartosiu, dienoračiuose viskas išdėstyta.
2014 m. lapkričio 3 d. 00:16:09
Na aš tikrai nebuvau, užtat ir būtų įdomu išgirsti, nes visai kiti potyriai, kai gyvai klausaisi, nei kad įrašai :) Ne kartą tuo teko įsitikinti (aišku, ne su Stingu) :)
2014 m. lapkričio 3 d. 00:14:04
Melancholija? Reiškia, Kaune nebuvot. Nepasakyčiau, kad tik svajot norėjosi, oi ne. Nepraleidau nė vieno jo vizito čia. Visi buvo skirtingi, visi puikūs. Ar eičiau dar? Tai žinoma!
2014 m. lapkričio 2 d. 23:52:23
Melacholiškas, tai taip, bet į jo koncertą tikrai eičiau :)
2014 m. lapkričio 2 d. 17:14:21
2014 m. lapkričio 2 d. 17:08:41
Gera mano nuomonė apie šį atlikėją, vertinu jį palankiai . Nors pati dažnai jo neklausau, man šiek tiek per melancholiška jo muzika.
Jei pasitaikytų proga, gal visai norėčiau pamatyti jo koncertą ir gyvai.
____________________
Išėjus klausyt "šūdinų" dainų
2014 m. lapkričio 2 d. 14:34:44
Labai keista, kad tik tiek nedaug jį mėgsta. Išties geras atlikėjas ir vertas būti mėgiamas ne vien dėl "Desert rose"
2012 m. liepos 21 d. 16:15:41
Desert Rose - pats geriausias!!
____________________
I.P.